Vilnius. Gamtos keliami iššūkiai verčia ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų užtikrinti ūkio ekonominį stabilumą. Vis daugiau ūkininkų išbando atkuriamosios (regeneratyvinės) žemdirbystės praktikas.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ teigimu, tokios praktikos ne tik gerina dirvožemio sveikatą, didina biologinę įvairovę, bet ir padeda stiprinti ūkio atsparumą klimato pokyčiams bei užtikrina ilgalaikį pelningumą.

Anot aplinkosaugininkų, atkuriamasis ūkininkavimas dar nėra plačiai paplitęs, bet sparčiai populiarėja. Sausį Taline vyko atkuriamosios žemdirbystės forumas „Northern Roots 2026“, kuriame trečią kartą įvairių šalių ūkininkai dalijosi žiniomis ir patirtimi.

Pagrindiniai atkuriamosios žemdirbystės principai – minimalus dirvos dirbimas, nuolatinė augalų danga, augalų įvairovė, siekis mažinti cheminių medžiagų bei mineralinių trąšų naudojimą ir gyvulių integravimas. Šis požiūris orientuotas tiek į aplinkos saugojimą, tiek ir ilgalaikį ūkio pelningumą.

Sveikas dirvožemis – atsparus ūkis

Prancūzijos agronomė ir ūkininkė Sarah Singla, kuri atkuriamąsias praktikas taiko nuo 1980 m., teigia, kad šis būdas yra vienas efektyviausių kovojant su klimato pokyčiais.

„Regeneracinė žemdirbystė gerina dirvos struktūrą, jos biologinę veiklą ir vandens sulaikymą, todėl ūkiai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms,“ – kalbėjo ūkininkė „Northern roots 2026“ forume.

Pasak ekspertės, viena didžiausių žemės ūkio problemų šiandien yra dirvožemio erozija – maistinių medžiagų išplovimas dėl vėjo ar vandens.

„Ypač kenčia plikas dirvožemis, kuris greitai praranda drėgmę, o paviršiuje susidariusi plutelė neleidžia vandeniui prasiskverbti – jis tiesiog nubėga ar telkšo. Todėl dažnai problema slypi ne kritulių kiekyje, o dirvožemio būklėje“, – teigė ji.

Vienas iš būdų apsaugoti dirvą – tarpiniai augalai. „Tai nėra papildomos išlaidos, o ilgalaikė investicija,“ – pabrėžė S. Singla. Tarpiniai augalai saugo dirvą nuo erozijos, gerina jos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę ir mažina tręšimo poreikį.

Teigiama, kad taikant tiesioginę sėją, minimalų žemės dirbimą galima ne tik pagerinti dirvožemio būklę, bet ir sumažinti kuro, technikos, trąšų ir pesticidų poreikį. „Sveikus augalus mažiau puola kenkėjai, o tinkamai parinkti augalai gali pritraukti natūralius kenkėjų priešus ir stiprina visos ūkio ekosistemos atsparumą,“ – sakė ūkininkė.

Stabilesnis derlius

Ilgametis biodinaminio ir regeneracinio ūkininkavimo specialistas Erwin‘as Westers‘as (Ervinas Vestersas) iš Nyderlandų, „Northern Roots 2026“ forume pasakojo, kad atkuriamoji žemdirbystė ne tik gerina dirvožemio būklę, subalansuoja drėgmę, bet ir leidžia užauginti klientų vertinamą kokybišką produkciją.

Ūkininkas taiko mulčiavimą, įsėlius, posėlius bei kitas atkuriamosios žemdirbystės praktikas. „Mulčiuotos bulvės išdygsta anksčiau, derlius būna gausesnis. Posėliai ir įsėliai praturtina dirvą mikroorganizmais, azotu ir, svarbiausia, padeda išlaikyti drėgmę bei išvengti įmirkimo ar nuplovimo,“ – kalbėjo E. Westers‘as.

Jis pabrėžė, kad jei metai geri, galima apsieiti ir be šių priemonių, tačiau nenuspėjami orai ir jų ekstremalumas lemia, kad mulčiavimas tampa svarbia strategija, padedančia užtikrinti stabilų derlių.

Pokyčiai – po truputį

Pereiti nuo įprastų ūkininkavimo praktikų prie atkuriamojo ūkininkavimo nėra paprasta. Tai reikalauja ne tik naujų žinių, bet ir kantrybės, nes pokyčiai atsiperka palaipsniui.

„Nereikia bandyti visko pakeisti vienu kartu, o naujas praktikas diegti palaipsniui, pradėti nuo paprastų žingsnių ir nebijoti eksperimentuoti,“ – dalijasi S. Singla.