Kaunas. Žemės ūkis susiduria su darbo jėgos stoka, o tai verčia pagalvoti apie darbininkus užsieniečius, dažniausia minimos šalys yra Ukraina ir Baltarusija. Sezoniniams darbams ypač trūksta darbuotojų versliniuose sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose. Tačiau kol kas ukrainiečių ir baltarusių, triūsiančių mūsų ūkiuose, vos vienas kitas.

Kodėl? Tokių darbuotojų atsiradimą žemės ūkyje stabdo ne pati lengviausia įdarbinimo procedūra, o ir konkurencingą atlyginimą pasiūlyti nėra taip paprasta, kai užsieniečių išskėstomis rankomis laukia kur kas geresnius atlyginimus siūlantys statybų ir krovinių ekspedijavimo sektoriai.

Labiausiai sezoninių darbuotojų reikia sodininkystės ir daržininkystės ūkiams. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ir Lietuvos verslinių sodų ir uogynų asociacijos duomenimis, masinio užsieniečių įdarbinimo kol kas tikrai nėra - minimi tik keli pavieniai atvejai. Nors ne vienas daržininkas ir sodininkas, valdantis didelį ūkį, planuoja jau ateinančių metų pavasarį rimčiau pagalvoti apie ukrainiečių ir baltarusių įdarbinimą. Žinoma, pirmiausia reikia pasiūlyti patrauklų atlyginimą.

„Po šių metų, manau, ne vienas įdarbins užsieniečius. Nekvalifikuotą darbą jie sutinka dirbti už 500-600 Eur, priklausomai nuo to, kokios suteikiamos sąlygos. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų mėnesinis atlyginimas turėtų siektų 800 Eur", - sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Kaip rodo LDAA narių apklausa, ne vienas baiminasi didelės biurokratijos įdarbinimo procedūrose, o kai kurie netgi svarsto galimybę pasinaudoti darbuotojų nuoma per Lenkiją, mat šioje šalyje užsieniečiams įsidarbinti yra paprasčiau.

Kaip „Mano ūkiui" sakė Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė, iki šių metų lapkričio 1 d. Lietuvos darbo birža išdavė 51 leidimą sezoninį darbą norinčiam dirbti užsieniečiui. Palyginimui - pernai buvo išduota tik 13 leidimų dirbti sezoniniams darbuotojams.

Nuo 2017 m. gegužės 15 d. pasikeitė leidimo dirbti sezoniniams darbuotojams išdavimo tvarka. Iki naujos tvarkos įsigaliojimo dienos buvo išduoti 37 leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams. Visi užsieniečiai atvyko iš Ukrainos. Jie dirbo kelio darbininkais, nekvalifikuotais sezoninio ūkio darbininkais, sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkais, mechanizatoriais.

Įsigaliojus naujai tvarkai, buvo išduota 14 leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams pagal sezoninio darbo veiklos rūšį: mišrusis žemės ūkis - vienas užsienietis; maisto produktų gamybą - 13 užsienietis. 13 užsieniečių atvyko iš Ukrainos, vienas - iš Baltarusijos.

Sezoninių darbuotojų įdarbinimą reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties", Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl  leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo ir sezoninių darbų sąrašo patvirtinimo".

Darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį dirbti sezoninį darbą, dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo turi kreiptis į teritorinę darbo biržą, kurios veiklos teritorijoje užregistravo laisvą darbo vietą. Laisvų darbo vietų reikalavimai yra vienodi tiek užsieniečiams, tiek Lietuvos piliečiams. Tiesa, pirmenybė visada taikoma Lietuvos piliečiui.

Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu šalyje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą ir sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą.

Sezoninių darbų sąrašas: vienmečių augalų auginimas, daugiamečių augalų auginimas, augalų dauginimas, gyvulininkystė, mišrusis žemės ūkis, žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla, medienos ruoša, maisto produktų gamyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla.

Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.

Naujas leidimas dirbti užsieniečiui, kai jis pageidauja pakeisti darbdavį ir kai nėra viršijamas nustatytas 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpis, gali būti išduotas vieną kartą.

Leidimas dirbti sezoniniam darbuotojui išduodamas per 14 kalendorinių dienų. Svarbu žinoti, kad užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, turi gauti Šengeno vizą, kai jam netaikomas bevizis režimas, tuomet užsieniečiui, kuriam leidimas dirbti buvo išduotas  ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, turi gauti nacionalinę vizą. Už leidimo dirbti išdavimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava - 34 eurai.

MŪ inf.