Kėdainiai. Kartu su sūnumi Karoliu ūkininkaujantis Arvydas Šmigelskis vienas pirmųjų rajone baigė javapjūtę, o dabar jau kelios dienos sėdi už cukrinių runkelių kasimo kombaino vairo - kitą savaitę cukraus fabrikas pradės naują runkelių perdirbimo sezoną ir Šmigelskiai bus tarp pirmųjų, atvežančių žaliavą.

Per pirmas dvi dienas patys prie kasimo kombainų sėdę ūkininkai nukasė 30 ha runkelių. Kasa tuos laukus, prie kurių sudėtingas privažiavimas. Mat jei smarkiau palytų lietus, kelias taip pažliugtų, kad įvažiuoti ilgai būtų neįmanoma. Tad skubama viską sutvarkyti, kol šviečia saulė.

Karolis (kairėje) ir Arvydas Šmigelskiai augina apie 300 ha cukrinių runkelių

„Turime du kombainus, patys jais dirbame. Nukastus runkelius supilame į krūvas, vėliau juos apdirba žemių valytuvas ir suberia tiesiai į priekabas. Pirmųjų runkelių derlius puikus - akies svarstyklės rodo, kad hektare užaugo iki 60 tonų runkelių, o jų cukringumas tikrai viršys bazinį 16 procentų", - gyrėsi ūkininkas, cukrinius runkelius auginantis jau trylika metų.

Pradėta kasti nuo laukų, prie kurių sudėtingiausia privažiuoti

Šmigelskiai šį pavasarį ryžosi rizikingam eksperimentui: dalį runkelių pasėjo itin anksti - kovo 12-ąją. Likusią runkelių sėklą į žemę subėrė iki kovo pabaigos. „Visada stengiamės sėją pradėti kuo anksčiau. Šįmet nutaikę gerus orus surizikavome ir, panašu, kad neprašovėme. Tas laukas, kuris pasėtas pirmasis, atrodo labai įspūdingai - runkeliai dideli, net baiminuosi, kaip juos kasimo kombainas įveiks. O ir šaknų cukringumas maždaug dviem procentais didesnis už vėliau sėtųjų", - džiaugėsi ūkininkas, iš viso auginantis apie 300 ha cukrinių runkelių.

Į krūvas supiltus runkelius vėliau apdirba žemių valytuvas

Pasak A. Šmigelskio, kurį laiką buvo įvairių dvejonių dėl gero cukrinių derliaus. Vidurio Lietuvos ūkininkus ypač išgąsdino vasaros pradžios sausra, kurį žemę nualino po smarkios liūties. „Daugelis kolegų skundėsi žemės paviršiuje susidariusia kieta pluta, tačiau mums ji buvo mažiau pavojinga. Į žemę po sėjos įterpiame biologinius preparatus Amalgerol ir Azofit", - sakė A. Šmigelskis.

Kėdainietis prisipažino, kad pastaruoju metu nebeeksperimentuoja ir su naujomis runkelių veislėmis. Kurį laiką vis pabandydavo tai naujas lenkiškas, tai vokiškas bei daniškas veisles, bet jos nepateisino lūkesčių. „Likome ištikimi tai sėklai, kuri yra patikrinta ir geriausiai tinka mūsų žemėms", - sakė A. Šmigelskis.

Šmigelskiai nesibaimina ir artėjančių cukraus rinkos permainų. „Tikrai suprantame, kad bus pokyčių, ir ne visai ūkininkams palankių. Daug metų bendradarbiaujame su Kėdainių cukraus fabriku ir ta partneryste nesiskundžiame. Manau, kad kartu įveiksime laikiną duobę", - optimistiškai nusiteikęs ūkininkas. Runkelių auginimo Šmigelskiai neketina atsisakyti. Jie pripažįsta, kad pastaraisiais metais žemdirbiai buvo išlepinti. „Dabar kuklesnės pajamos kiek sukrės ūkininkus ir tvirčiau pastatys ant žemės", - įsitikinęs A. Šmigelskis.

Sūnaus ir tėvo Šmigelskių ūkis - pažangus ir modernus. Vyrai iš viso dirba apie 1 500 ha žemės, joje augina ne tik cukrinius runkelius, bet ir platų javų spektrą. „Turime visą reikiamą techniką, tad derliais nesiskundžiame", - sakė A. Šmigelskis.

MŪ inf.