Vilnius. Ūkininkai, kurie nori gauti išmokas už plotus ir gyvulius, privalo laikytis žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų. Ką būtina žinoti laikantis 2 valdymo reikalavimo „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos“, primena Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkininkai, įgyvendinantys 2 valdymo reikalavimą, turi užtikrinti, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis neviršytų 170 kg/ha.

Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis, privalo turėti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo 5 ir 9² punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą konkrečiam laukui ir jį vykdyti.

Tręšimo planas gali būti sudarytas per Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) Tręšimo planavimo funkcinį komponentą arba parengtas pagal Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką.

Tais atvejais, kai tręšimo planas sudaromas per PPIS, neprivalomi dirvožemio tyrimai.

Kai žemės ūkio veiklos subjektas turi žemės ūkio naudmenų bei laiko gyvūnus (sutartinių gyvulių skaičius imamas kovo 20 d.), tačiau einamaisiais metais žemės ūkio naudmenų netręšia mėšlu ir srutomis, per patikrą kontroliuojančiai institucijai turi pateikti įrodymus, kad nebuvo tręšiama. Tinkamais įrodymais laikomi:

• mėšlo ar srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;
• laukinių gyvūnų ir ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus, laikymas;
• mėšlo kompostavimas pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus.

NMA primena, kad:

• draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laiku, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.;
• draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ir srutų;
• tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse arba tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse pagal Apraše nustatytus reikalavimus;
• draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu;
• draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
• draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ar skleidžiantys mėšlą ir srutas, turi pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje.

Tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, duomenis apie valdoje panaudotą mėšlą ir srutas turi suvesti PPIS, o tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas iki 10 ha duomenis gali pateikti pasirinktinai – per PPIS arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą.

Taip pat asmenys, naudojantys mineralines (neorganines) arba organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytais terminais turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais valdoje panaudotas trąšas PPIS arba pildyti popierinę arba elektroninę formas.

NMA primena, kad žemės ūkio veikos subjektai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlinėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.