Kėdainiai. Eglė ir Julius Stašauskai viename iš mažiausių šeimos ūkių, 50 arų sklype, be cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių augina daržoves, uogas, vaisius ir gėles, kurių pakanka ne tik sau, bet ir ištikimiems klientams.

Prieš kelerius metus Stašauskai, įsigiję seną sodybą su 50 a sklypu, iškeitė gyvenimą Kaune į Saviečių kaimą Kėdainių rajone. „Abu su vyru esame kilę iš kaimo ir niekada neįsivaizdavome savo gyvenimo dėžutėje – norėjome kartu su vaikais būti arčiau gamtos, turėti savo kiemą su daržu ir sodu“, – pasakoja Eglė.

Moteris visada norėjo šviežio natūralaus skonio maisto, kad duodama vaikams braškę, nejaustų sąžinės priekaištų dėl galimo šalutinio cheminių medžiagų poveikio.

Iš pradžių naujakuriai augino daržoves ir vaisius šeimai, puošė sodybą gėlynais, o likusį žemės sklypą nuomojo ūkininkams. Išaugintą daržovių perteklių išdalydavo draugams, kurie pasiūlė išaugintas gėrybes ne dovanoti, o parduoti. Atsiradus didesnei jų paklausai, Stašauskai visą 50 a sklypą skyrė ekologinei žemdirbystei, pradėjo auginti daržoves, prekiauti šviežiu derliumi ir iš jų pagamintais produktais.

Stašauskų atžalos - ir ragautojai, ir pagalbininkai

Kad būtų patogiau ir draugai matytų, kuo augintojai verčiasi, Eglė socialiniame tinkle sukūrė grupę „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Tad tokiu būdu žmonės sužinotų apie jų auginamas daržoves. Žiniai plintant iš lūpų į lūpas, užsisuko pirkėjų ratas...

Darbų ratas sukasi visus metus

„Darbai ūkyje vyksta visus metus – jei pasibaigia darbai daržuose ir šiltnamiuose, toli gražu jie nesibaigia virtuvėje. Tada prasideda darbymetis: verdamos uogienės, pagardai, džiovinamos daržovės ir prieskoninės žolelės, kuriami prieskonių mišiniai, gaminami užkandukai – trapukai, daržovių traškučiai“, – pasakoja ūkininkė.

Pasibaigus darbams virtuvėje (maždaug lapkričio pabaigoje), prasideda Stašauskų pagamintų produktų kalėdinė prekyba, jai pasibaigus (maždaug sausį), seka kitų metų planavimo ir pasiruošimo darbai.

Sėklų paieška. Pasak Eglės, sausį prasideda sėklų medžiokle Lietuvoje ir ne tik. Kasmet ūkininkai stengiasi išmėginti kažką naujo, tad tenka gerokai paieškoti išskirtinių daržovių ir prieskoninių augalų, kas tiktų pagal mūsų ūkio idėją ir nereikaulautų didelės priežiūros. Taip atsiranda beveik 20 skirtingų veislių ridikėliai, keliolikos rūšių salotos, daugiau kaip 50 pomidorų veislių (jokių hibridų).

Sėja ir daigų sodinimas. Vasario pabaigoje namuose prasideda svogūnų (salotinių), tada aitriųjų čili ir saldžiųjų paprikų sėja, o kovo pradžioje sėjami pomidorai, kurie užima daugiausiai vietos. Po jų – baklažanai, Pekino kopūstai, prieskoniai, gėlės.

Esant palankiems orams, prasideda darbai šiltnamiuose – pavasarinių daržovių sėja, o dar atšilus – pirmieji darbai lauke: žirnių sėja ir bulvių sodinimas po dangomis. Ir nepastebi kaip darže pasipila lysvės lysvelės ir visi arai užsipildo sėjinukais bei daigais. Šiltnamiuose sodinami pomidorų, paprikų, baklažanų ir prieskoninių augalų daigai.

Auginimas ir priežiūra. Gegužę Stašauskų 50 a ūkyje pražysta bijūnai (apie 400 kerų), kurių žiedai kartu su daržovių krepšeliais iškeliauja į klientų namus, darbovietes ir turgelius. Šiltėjant orams darbai įgauna pagreitį. Prasideda daržovių ravėjimas, mulčiavimas tuo, ką davė gamta (žole, pernykščiais lapais, šiaudiais, šienu ir kt.). Mulčias augalus saugo sausrų metu, papildo maisto medžiagomis derlingą žemės sluoksnį ir pagerina struktūrą, padeda apsiginti nuo piktžolių.

Eglė sako, net nepajunta, kai prisisirpsta pirmosios uogos – braškės ir sausmedžiai, kai darže nupjauna išaugusį paskutinį jauno smidro ūglį ir, jau žiūrėk, prasideda žirniai, pirmosios morkos, burokėliai, šparaginės pupelės. Vieni darbai keičia kitus ir derlius pradeda keliauti į stiklainius padažų, pagardų, uogienių ir sirupų pavidalu.

„Niekada nesinaudoju mėnulio ir sėjos kalendoriais, viską darau iš nuojautos ir pajautimo, –prisipažįsta augintoja. Kartais pasiseka, kartais – ne. Jei žirniai užmezgė mažai ankščių, juos panaudojame žaliajai trąšai. Kadangi daržoves auginame be mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių, nuostolių pasitaiko nemažai, todėl privalome su tuo susitaikyti.“

Visi „nuostoliai“ nukeliauja į žemę atgal komposto pavidalu, o jei sužydėjo Pekino kopūstas šiltnamyje ar lauke vėlyvuosius kopūstus apniko baltuko lervos, tuomet jie nukeliauja triušiams ir vištoms (tie atsidėkoja mėsyte ir kiaušiniais), o jei išaugo per mažos bulvės, verdamos vištoms.

Eglės teigimu, kuo daugiau apie kai kuriuos augalus šokinėja, tuo labiau jie rodo „ožius“ ir neauga. Vieni iš tokių arbūzai, kažkaip nepavyksta jiems sudaryti gerų sąlygų – išgyvens ir be šių egzotinių augalų.

Augintoja pastebi, kad nereikia sukti galvos dėl būsimo derliaus, nes bus taip, kaip turi būti ir ne kitaip. „Kartais labai gaila įdėtų pastangų, darbo ir laiko, bet mokausi neimti giliai į širdį. Jei kažkas nepavyksta, pavyzdžiui, suserga svogūnai ir per tris dienas iš sodriai žalių laiškų lieka vien prisiminimai. Bet tą nesėkmę kompensuoja nuostabūs porai“, – dalijasi Eglė.

Receptus laiko paslaptyje

„Nė vieno recepto sudėties neatskleidžiu net savo draugėms, – atvira Eglė. – Iš to mes gyvename, tai mūsų duona. Kai kuriuos receptus pati perku – tad nepykit, jais nesidalinu.“ Prieskoniai gimsta iš tos gausybės kvapniųjų žolelių, kurios auga Stašauskų šeimos daržo lysvėse, šiltnamiuose ir net gėlynuose (krienų lapai).

Eglė mėgsta maistą paskaninti prieskoniais, kurti jų mišinius. Eksperimentuojant gimė kvapnios, suteikiančios patiekalams nuostabų skonį ir aromatą 7 prieskoninių mišinių rūšys ir 5 skirtingos prieskoninės druskos.

Kalėdiniai rinkiniai

Kalėdinių dovanėlių idėja Eglei gimė prieš keletą metų. Į medines vyro pagamintas dėžutes sugula viskas, kas užauginama ir pagaminama šeimos ūkyje: rožių ir bijūnų uogienės, pagardai, becukriai daržovių ir uogų  traškučiai, uogų ir vaisių cukatai, sirupai, džiovintos daržovės (pomidorai, baklažanai, paprikos, cukinijos alyvuogių aliejuje) ir t. t.   

Smagu, kai įvertina

„Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių grįžta nori tikrojo maisto – kvapnios morkos, gurgždančių špinato lapų, – pastebi augintoja. – Dalis jų „atsikando“ idealiai atrodančių daržovių prekybos centruose ar turguose. Džiugina, kad pirkėjams nesvarbu, ar agurkas riestu galiuku, svarbu, kad skanus ir sveikas, ar kopūsto gūžė su keliomis skylutėmis. O kaip žmonės džiaugiasi pomidorais – jų skirtingais skoniais, formomis ir spalvomis.“

Eglė sako, kad jų ūkio tikslas supažindinti žmones su daugybe įvairaus skonio, vertingomis savybėmis pasižyminčių daržovių veislių. Tuo pačiu socialiniuose tinkluose augintoja stengiasi parodyti ūkio tikrovę be padailinimų – su vargais ir laimės akimirkomis, su džiaugsmais ir rūpesčiais.

„Mūsų ūkyje niekas neatsiranda iš niekur – neturime nykštukų, kurie nuravėtų lysves ir pagalbininkų elfų, – sako Eglė. – O turime realybę su dviem mažais vaikais ir daug darbo. Kartais norėtųsi, kad to darbo būtų mažiau ir laiko ramiai pasidžiaugti tuo, ką turime būtų daugiau. Deja, realybė kol kas yra tokia, norint uždirbti reikia dirbti – daug ir sunkiai, nes ūkio be darbo nebūna.“