Kaišiadorys / Kaunas. Kiekvienas žemdirbys pasakys, kad tik nedirbanti žemės ūkio technika negenda, nedyla, nesidėvi, tačiau teikiant žemės ūkio paslaugas tenka susidurti ir su nestandartinėmis problemomis. Antrus metus gyvuojančio žemės ūkio paslaugų teikėjų kooperatyvo „Agro rangovai“ administracijos direktoriaus Andriaus Gurklio teigimu, nemažai technikos, ypač sėjamųjų, genda važiuojant ilgus atstumus.

„Teikiant sėjos paslaugas, tenka daug laiko praleisti kelyje ir savo eiga technika važiuoti 100 ir daugiau kilometrų iš vieno kliento pas kitą. Sėjamosios nėra pritaikytos ilgai važiuoti keliais, kai kurie guoliukai greičiau nusidėvi negu dirbant laukuose, dažniau sprogsta padangos.

Patyrėme, kad norint, jog nesprogtų padangos, ilgų atstumų su Horsch Pronto sėjamosiomis geriau nevažiuoti, kai šilta ir asfaltas įkaitęs“, – sako A. Gurklys ir priduria, kad stengiasi techniką iš vieno ūkio į kitą pervaryti naktimis, kai eismas mažiau intensyvus, o asfaltas neįkaitęs. Dažnai tai daro ir jis pats, leisdamas pailsėti operatoriui.

O štai pagrindinė traktorių eksploatacijos problema – dažnas kuro filtrų keitimas. „Nesuprantu, kodėl taip yra, tačiau kuro filtrų nuolat turime atsargai bagažinėje. Degalų bakus pildome pas ūkininkus ir per metus iš 50 ir daugiau skirtingų ūkių, tai gal skiriasi talpų švara“, – svarsto pašnekovas.

Ar brangi technikos priežiūra ir remontas?

Neseniai kooperatyvo feisbuko paskyroje pasidalyta „Claas“ traktorių ir „Horsch“ sėjamųjų remonto išlaidų apžvalga, kurioje pateikiami konkretūs skaičiai, kiek kainavo šių gamintojų technikos priežiūra ir remontas. Pasak A. Gurklio, būtent šia technika kooperatyvo nariai suteikia daugiausia paslaugų, o sėja – pati populiariausia, antroje vietoje – mėšlo ir kalkių kratymas.

Kooperatyvui priklausančios įmonės sėjos paslaugas teikia dviem Horsch Focus (6–9 m darbinio pločio) ir trimis Horsch Pronto sėjamosiomis. Tiesa, kooperatyvo nariai turi ir kitų gamintojų, tokių kaip „Sumo“, „Czajkowski“, „Farmet“, sėjamųjų, tačiau sėja su šiomis mašinomis ne tokia paklausi. Per metus sėjos paslaugas kooperatyvo nariai teikia apie penkis mėnesius ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Latvijoje, rudens sezonu dirba dviem pamainomis visą parą.

A. Gurklio skaičiavimais, Claas Axion 960 techninė priežiūra kainavo 2,9 Eur/motoval. ir 0,65 Eur/motoval. detalėms ir remontui. Viskas pirkta tik iš oficialios šios traktorių gamintojos atstovės mūsų šalyje „Baltic Agro Machinery“. Tiesa, AdBlue sistemos „tobulinimo“ ir čipavimo išlaidos į šiuos skaičius neįtrauktos.

Sėjamosios Horsch Pronto detalių ir remontų kaina siekė 3,8 Eur/ha, įskaitant ir technologinių vėžių keitimą 3 kartus, Horsch Focus – 5,4 Eur/ha. Kooperatyvo vadovo teigimu, 95 proc. detalių pirktos originalios iš oficialios gamintojos atstovės „Audrokesta“. Neoriginalūs Pronto dirbimo diskai (70 vnt.) įsigyti iš „Agrotechnikos sprendimai“. Guoliams, diskams keisti kooperatyvas pirko paslaugą, tad išlaidos taip pat priskirtos prie remonto išlaidų.

„Šie apibendrinti dviejų sezonų duomenys rodo, kad technikos remonto išlaidos yra santykinai nedidelės. Tai bene vienintelė sritis, kuri atitinka pradinį verslo planą. Buvau nusimatęs, kad kasmet šios sąnaudos didės po 10–15 proc., nes technika nusidėvės, tačiau antrais metais išleidome net mažiau. Manau, tam įtakos turėjo tai, kad įgijome daugiau patirties, kuri leido įvertinti silpnesnes technikos vietas ir užbėgti gedimams į priekį“, – sako A. Gurklys, pateikdamas pavyzdį.

Tarkime, Focus sėjamosios technologinių vėžių cilindrai linkę nulūžti, o kartu išbėga ir visas tepalas, kuris taip pat kainuoja, todėl pavasarį tuos cilindrus savo jėgomis pastiprino ir šiais metais nė vienas nesulūžo.

Tiesa, savo jėgomis kooperatyvo nariai techniką remontuoja minimaliai, dažniausiai kviečiasi tam serviso įmones ir nebūtinai tik gamintojų atstoves, pavyzdžiui, šį sezoną mechaniniams darbams atlikti kvietėsi įmonę „Specagra“. „Kadangi teikiame paslaugas, tai ir patys vadovaujamės tokiu požiūriu, kad nebūtina viską patiems daryti ir turėti savo, kai kada pigiau, greičiau ir geriau apsimoka samdyti“, – tikina A. Gurklys.

Džiazas sėjos metu

Stengiasi kooperatyvas kuo daugiau darbų sutarčių sudaryti prieš prasidedant sėjos sezonui, kad būtų lengviau planuoti logistiką, tačiau kol kas susidėlioti iš anksto pavyksta apie 40 proc. darbų, nes vis dar nedaug ūkininkų planuoja iš anksto. Visa kita, A. Gurklio žodžiais, lieka džiazui sezono metu.

„Tiems 40 proc. pasiekti tenka įdėti nemažai pastangų, o kiekvieną rugpjūtį prasideda antplūdis be jokių pastangų. Galime nuo lapkričio iki pavasario reklamuotis visais kanalais, tačiau iš esmės niekam nieko nereikia ir niekas neįdomu. Bet tik ateina rugpjūčio pirmosios dienos, telefonas būna raudonas nuo skambučių, kol su vienu kalbi, dar penkis praleidi, nes visiems netikėtai prireikia sėjos paslaugų“, – kalba pašnekovas, pabrėždamas, kad tai ir yra didžiausias trikdis, neleidžiantis efektyviai dėlioti grafikų ir paskirstyti logistikos.

Dažni atvejai, kai pasėjus, pvz., Mažeikiuose, ir išvykus į Kaišiadoris ar kitą rajoną, vos tik atvažiavus į laukus vėl sulaukiama skambučio iš Mažeikių. Tada tenka ieškoti kito laisvesnio ir arčiau dirbančio kooperatyvo nario arba važinėti pirmyn atgal.

„Esu dirbęs kitose srityse, tačiau vis dar stebina kai kurie dalykai žemės ūkyje, pavyzdžiui, kad tame pačiame ūkyje kasmet paaiškėja, kad jis nespėja ir reikia pirkti sėjos paslaugą. Tada jam ir kaina visai nesvarbi, ir technikos modelis, svarbiausia, kad būtų juostinė sėjamoji. Nors galėtų balandį pateikti užsakymą, pasirinkti norimą sėjamąją, terminą, gauti geresnę kainą“, – kalba pašnekovas.

Jo teigimu, sėjos, daugiausia rapsų, paslaugas ūkininkai dažniausiai perka dėl to, kad nespėja ar ūkio technika sugenda per darbymetį.

Darbų sezoniškumas kelia darbuotojų užimtumo problemas

Be sėjos ir mėšlo ar kalkių kratymo, kooperatyvo „Agro rangovai“ nariai taip pat teikia ir kitas žemės ūkio paslaugas, A. Gurklio teigimu, kad užimtų darbuotojus. „Iš kitų paslaugų nelabai pavyksta uždirbti, tačiau tai padeda išlaikyti darbuotojus visus metus. Tad ir ariame, ir lėkščiuojame, ir kultivuojame, ir pašarus ruošiame, dabar dar ir cukrinius runkelius bandome kasti, krauti“, – sako pašnekovas, sezoniškumą įvardydamas vienu didžiausių iššūkių.

Tai verčia kooperatyvo vadovybę ieškoti naujų sričių ir kitų gerai apmokamų veiklų. „Bandysime vystyti gamybą, nesusijusią su žemės ūkiu, nes veiklas būtina diversifikuoti. Tad dabar analizuoju paklausą ir pasiūlą. Gal gamyba taps išsigelbėjimu ir leis išlaikyti gerus darbuotojus visus metus, nesudeginant visų per sezoną uždirbtų pinigų“, – tikisi kooperatyvo vadovas, prasitardamas, kad jam patraukli gynybos pramonė.