Kaunas. Kiekvieno gamintojo siūlomi vertikalaus žemės dirbimo sprendimai šiek tiek skiriasi, vis dar diskutuojama ir dėl termino apibrėžimo. Kas tai yra ir kaip gali būti taikoma?

Vertikalus žemės dirbimas – tai padargo įėjimas ir išėjimas iš dirvožemio vertikalioje plokštumoje. Tikrasis vertikalus dirbimas „subraižo“ dirvožemį ir natūraliai suformuoja jo plyšius. Šie plyšiai padeda pašalinti dirvožemio sluoksniuotumą, todėl augalų šaknys laisviau juda dirvožemio profiliu, apsirūpina maisto medžiagomis ir drėgme.

Plyšiai taip pat leidžia vandeniui patekti į dirvožemį, o tai ypač naudinga kalvotose vietovėse – lietaus vanduo įsigeria į kalvas, o ne nuteka į žemumas. Taip pat vertikalus žemės dirbimas turi teigiamą poveikį dirvožemiui, nes mažina jo suspaudimą.

Vertikalus dirbimas naudingas pjaustant ir smulkinant augalų liekanas, kartu jas maišant su dirvožemiu. Šis procesas padeda augalų liekanas paversti organine medžiaga, kuri prisideda prie dirvožemio sveikatos gerinimo. Be to, pavasarį vertikalus dirbimas leidžia pašildyti ir išdžiovinti sėklų guoliavietę, sudaryti vienodesnes ir palankesnes sėjos sąlygas.

Nuo ko priklauso dirbimo intensyvumas

Kai kurios vertikalaus žemės dirbimo mašinos dalys dirba intensyviau nei kitos. Vienas iš veiksnių, lemiančių intensyvumą, yra diskų tipas. Vertikalaus dirbimo mašinos gali turėti įvairius, prie ūkio poreikių pritaikytus diskus, įskaitant lygius, banguotus, dantytus ir išgaubtus. Lygūs diskai užtikrina geriausias pjaustymo savybes, tačiau mažai judina dirvožemį, banguoti diskai tinka ūkiams, kurie siekia didesnio dirvožemio sujudinimo.

Kitas svarbus žemės dirbimo intensyvumo veiksnys yra diskų eilių kampas. Kai kurie diskai yra statmeni judėjimo krypčiai, tačiau kai diskų kampas padidinamas, kai kuriais atvejais net iki 18^o, dirvožemis pradeda judėti labiau horizontaliai nei vertikaliai. Tikrojo vertikalaus žemės dirbimo mašinų diskai nejudina dirvožemio horizontaliai. Dirvožemis dažniausiai juda dėl banguotų diskų, kurie, atsižvelgiant į greitį ir įsiskverbimo gylį, jį pakelia. Jei diskai nepalaiko tiesios judėjimo linijos per dirvožemį, tai nėra tikrasis vertikalus žemės dirbimas.

Daugelis mano, kad vertikalaus dirbimo mašinų darbinės dalys yra greitaeigiai diskai arba vertikalų dirbimą galima atlikti su diskinėmis akėčiomis, kurios išlygina paviršių. Paprastai šie padargai palieka gana lygų paviršių, bet tikroji problema atsiranda dirbimo gylyje.

Greitaeigiai diskai, diskinės akėčios dažnai yra išgaubti ir montuojami kampu, todėl judina dirvožemį horizontaliai. Neišbaigtas pjovimas ir suspaudimas, kurį sukelia išgaubti diskai, gali pasunkinti sėjimo mašinų darbą. Rezultatas – netolygus sėjos gylis ir tai, kad augalų šaknys negali prasiskverbti pro sutankintus sluoksnius. Nors šie diskai gali būti praktiški tam tikromis aplinkybėmis, svarbu atskirti juos nuo tų, kurie siūlomi, kaip tikro vertikalaus dirbimo sistemos pagrindas.

Nepaisant privalumų, vertikalus dirbimas tinka ne visiems. Esant dideliam augalų liekanų kiekiui ar kitoms sudėtingoms sąlygoms, geriau tinka intensyvesnis dirbimas, kuris daugiau judina dirvožemį. Taip pat vertikalus dirbimas netinka giliai įsišaknijusioms piktžolėms naikinti, todėl gali būti nepraktiškas ekologiniuose ar kituose ūkininkavimo modeliuose, kuriuose piktžolės kontroliuojamos mechaniškai. Vis dėlto tinkamos vertikalaus žemės dirbimo įrangos pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno ūkio dirvožemio tipo, sėjomainos programos ir liekanų tvarkymo tikslų. Kintamųjų skaičius sunkina konkrečių rekomendacijų pateikimą.

Jei vertikalus dirbimas taikomas tinkamai, daugelio tyrimų rezultatai rodo didesnį derlingumą. Be to, daugelis ūkių, perėjusių nuo tradicinio arimo prie vertikalaus dirbimo, patiria gerokai mažesnę dirvožemio eroziją. Tai dviguba nauda tiek ūkiui, tiek dirvožemio sveikatai.

Visą straipsnį apie tai, koks yra sisteminis požiūris į tokį dirbimą ir kokie svarbiausi vertikalaus dirbimo technikos elementai skaitykite čia.