Skuodas, liepos 9 d. Neariamoji žemės dirbimo technologija jau taikoma ir Žemaitijoje. Vakar Skuodo rajono ūkininkams degalų sąnaudas taupantis žemės dirbimo būdas pristatytas Vytauto Ruikio ūkyje. Per 200 ha valdantis ūkininkas laukų nearia jau antrus metus.

Pasak vieno iš renginio organizatoriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo r. biuro inžinieriaus Broniaus Baipšio, jau keleri metai, kai LŽŪKT Skuodo r. konsultantai propaguoja neariamąją žemdirbystės technologiją. „Ši sistema mažina degalų sąnaudas. Dabar, kai kuro kainos ypač išaugo, svarbu rinktis išlaidas mažinančias technologijas“, – sakė B. Baipšys.

Konsultanto nuomone, neariamoji žemdirbystė turi ir daugiau privalumų. „Tai agronominius reikalavimus atitinkantis žemės dirbimo būdas. Į minimaliai įdirbtą žemę sėkla „guldoma“ ant kieto pagrindo ir užžeriama nedideliu grumstuotos žemės sluoksniu, kurio nesuplaka lietus. Taigi grūdai tolygiau sudygsta“, – apie neariamosios žemės dirbimo naudą kalbėjo konsultantas. Be to, žemė sėjai paruošiama ne tik pigiau, bet ir greičiau.

Trečdaliu sumažėjo degalų sąnaudos

Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas ūkininkas V. Ruikis – neariamosios žemės dirbimo technologijos taikymo naujokas. Jis plūgo atsisakė daugiau kaip prieš metus, kai įsigijo Agrisem minimalaus žemės dirbimo padargus, tačiau tokio žemės dirbimo privalumais jau įsitikino.

„Nauda apčiuopiama: degalų sąnaudų trečdaliu mažiau, o derlius toks pat. Pernai kūliau 4–5 t/ha kviečių, šiemet tikiuosi didesnio derliaus“, – sakė V. Ruikis. Ūkininkas augina 25 ha žieminių kviečių (rudenį sės 100 ha), 70 ha vasarinių kviečių, 100 ha miežių, dalį žemės palieka pūdymuoti.

Žemės dirbimo būdą lemia daug veiksnių

Gerokai didesnę neariamosios technologijos taikymo patirtį turi vienas iš stambiausių Skuodo r. žemdirbių Vidmantas Doniela, minimaliai žemės dirbantis jau beveik 8 metai. Ūkininkas valdo per 600 ha. „Kaip įdirbti žemę, lemia daug veiksnių. Jei laukas prastos agrarinės būklės, jį ariu“, – patirtimi dalijosi V. Doniela.

Paprastai, jei po kviečių rudenį vėl bus sėjami kviečiai, dirva 2 kartus skutama ir praėjus 10–14 dienų po paskutinio skutimo, kai sudygsta piktžolės ir pabiros, sėjama. „Kol turėjau seną sėjamąją, tekdavo ir kultivuoti, tačiau skustame lauke lieka nemažai augalų liekanų, kurios užkimšdavo kultivatoriaus darbines dalis“, – sakė ūkininkas.

Kai kurie V. Donielos ūkio laukai nearti jau 6 metus. Jo nuomone, kad pagerėtų dirvos struktūra, tuos žemės plotus jau reikėtų suarti arba įdirbi giluminiu purentuvu. Anot ūkininko, neariamuose laukuose derliai nekinta: vasariniai rapsai subrandina 1,5 t/ha, žieminiai rapsai – 2 t/ha, kviečiai – 4,5–5 t/ha derlių.

„Žemės dirbimo būdas neturi didelės įtakos derliams. Jie labiau priklauso nuo gamtos. Svarbiausia, kad netrūktų drėgmės tuomet, kada jos labiausiai reikia. Netgi trąšos derliaus nepadidins, jei nepalys, kai augalui būtina drėgmė. Pavyzdžiui, vasariniams rapsams drėgmė būtina, kai jie dygsta ir žydi. Šiemet sausra padarė žalos vasariniams pasėliams, todėl tokio derliaus, koks galėtų būti, nesitikiu“, – apgailestavo V. Doniela.

Pasak jo, jei pavasarį įsivyrauja sausi orai, derliui turės įtakos sėjos kokybė: su pažangesne sėjamąją pasiekiama geresnių rezultatų. Be to, minimaliai įdirbtoje dirvoje išsaugoma daugiau drėgmės. Nepaisant neariamosios žemdirbystės privalumų, V. Doniela neketina plūgo „išmesti“. „Ūkyje reikia taikyti kelias sistemas, todėl praverčia keli mašinų komplektai, skirti skirtingoms sistemoms. Kokią technologiją taikyti, reikia atsižvelgti į dirvos savybes ir oro sąlygas“, – patarė V. Doniela.

Remiantis užsienio spauda, minimalus žemės dirbimas ne tik taupo degalus, bet ir mažina anglies dvideginio emisiją, t. y. mažina aplinkos užterštumą. Lietuvos mokslininkai rekomenduoja neariamus laukus po 4–5 metų suarti, nes pablogėja dirvožemio struktūra.

MŪ inf.