Ryga/Akademija (Kėdainių r.). Baltijos šalyse pradėjo dirbti pirmasis Europoje savaeigis purkštuvas su vaizdo kameromis, fiksuojančiomis atskiras piktžolių rūšis pasėliuose. Ši nauja sistema leidžia preciziškai chemikalais purkšti tik pasirinktas žoles. Taip tausojami svarbūs ištekliai: mažiau išpurškiama chemikalų ir vandens, sumažėja gamybos sąnaudos ir rankų darbo poreikis.

Ant savaeigio „Agrifac“ purškimo sijų sumontuota vaizdo kamerų sistema AiCPlus filmuoja lauką ir augalus. Ši informacija akimirksniu apdorojama ir suteikia ūkininkams galimybę laukus purkšti dviem būdais: žalia ant rudo (angl. – „green on brown“) arba žalia ant žalio (angl. – „green on green“). 

Purškiant pirmuoju būdu naikinamos piktžolės rudame lauke, purkštuvo sistema augalams pritaiko skirtingą chemikalų dozę – jie purškiami tik ant to, kas žalia. Tokio tipo purkštuvai su kameromis jau sėkmingai veikia kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Australijoje, kur nuėmus derlių laukai kone pusę metų nejudinami, toks purškimas padeda sutaupyti iki 90 proc. chemikalų ir atitinkamą kiekį vandens.

„Stambiems Australijos ūkiams, dirbantiems keliasdešimt tūkstančių hektarų, jau vien tai pagreitina purkštuvo atsiperkamumą. Europos situacija kiek kitokia, tačiau ir čia ekonomija bus ženkli“, – sako „Agrifac“ savaeigius purkštuvus atstovaujančios įmonės „Dotnuva Baltic“ specialistas Algimantas Gyvis. Jis pažymi, kad tokios technologijos padeda stambiems ūkiams spręsti iššūkius ir mažinti sąnaudas.

Antrasis purškimo būdas – žalia ant žalio – naujovė rinkoje. Jis suteikia galimybių važiuojant žaliu laiku nupurkšti tik tam tikros rūšies žoles, dažniausiai – piktžoles. Tam gamintojas kuria specialius algoritmus, padedančius vaizdo kameroms atpažinti konkrečias žoles ir informaciją akimirksniu perduoti kompiuteriui – taip chemikalai išpurškiami būtent ten, kur reikia. Važiuojant lauku vienu metu galima naikinti vienos rūšies piktžoles, pavyzdžiui, rūgštynes pievose arba ramunes javuose.

„Chemijos mažinimas žemės ūkyje nebėra ateities iššūkis – tai dabartis, su kuria susiduria visas pasaulis, – sako „Agrifac“ prekybos vadovas Europos šalims Arnoud de Boer. – Mūsų, kaip inovatyvių gamintojų, užduotis – pagaminti tokius purkštuvus, kurie sumažintų išpurškiamų chemikalų kiekius laukuose, purkštų tiek, kiek reikia augalui, tausotų dirvožemį ir padėtų ūkiams išgauti kuo didesnį derlių. Galimybės taupyti darbo jėgą ir minimaliai dirbti žemę yra tie poreikiai, į kuriuos, kurdami naujas purškimo technologijas, taip pat turime atsižvelgti.“ 

Pritaiko ūkio poreikiams

Pirmasis Europoje tokio tipo savaeigis purkštuvas „Agrifac“ birželį oficialiai pradėjo dirbti dideliame ūkyje Latvijoje. Čia buvo pradėta naudoti ir iškart pasiteisino purškimo sistema žalia ant rudo – tuščiuose pasėlių plotuose purškiant piktžoles buvo sunaudota iki 50 proc. mažiau pesticidų. Lauke esant mažam piktžolių kiekiui, visas laukas purškiamas mažiausia glifosatų norma, kad neliktų nepurkštų vietų. Normą purškimo sistema automatiškai padidina tik tose vietose, kuriose užfiksuoja augančias didesnes piktžoles.

Be įprastinių kultūrų minėtame Latvijos ūkyje auginama daugiau kaip 600 ha dobilų pasėlių sėkloms. Sėklinei medžiagai keliami itin aukšti reikalavimai, sėklose negali būti tam tikrų piktžolių sėklų priemaišų. Todėl ūkiui reikalingas sprendimas iš dobilų išnaikinti vienos rūšies piktžoles – rūgštynes. Iki šiol ūkyje rūgštynės iš laukų raunamos rankomis, tam ūkyje kasmet samdoma 10-15 darbuotojų. 

„Agrifac“ technologijų kūrėjai vysto individualią „green on green“ technologiją ūkio poreikiams. Šiuo metu renkama vaizdinė informacija apie konkrečiame lauke augančių rūgštynių rūšį, o tuomet bus sukurtas individualus algoritmas, leisiantis užtikrinti efektyvų purkštuvo kamerų sistemų darbą.

Algoritmo veikimui labai svarbūs faktoriai yra augalo forma, lapų kontūrai, spalva, todėl tiesiai iš laukų gamintojui jau išsiųsta daugiau kaip 80 tūkst. purkštuvo kameromis užfiksuotų vaizdų. Iki kito sezono purkštuvo kamerų sistema AiCPlus, pritaikyta individualiam rūgštynių purškimui, bus nuodugniai testuojama ir praktiškai ūkyje pradės veikti kitų metų pavasarį.

Parengta bendradarbiaujant su UAB „Dotnuva Baltic“