Kaunas. „Agrokoncerno“ vystomame ūkyje pavasarį pradės veikti autonominė dronų stotis, kuri leis automatizuoti jų valdymą.

Autonominė bepiločių orlaivių stebėsenos technologija „Dbox“ jau naudojama Lietuvoje. Tai tarsi drono priedėlis, kuris įgalina valdyti bepilotį orlaivį iš bet kurios pasaulio vietos. Jis lyg garažas, kuris geba autonomiškai supakuoti ir išpakuoti droną, pakrauti drono bateriją arba ją pakeisti robotine ranka.

„Ši technologija leidžia automatiškai dronui pakilti nustatytu metu ir apžiūrėti pasėlius aukšta rezoliucija. Vėliau, pagal dronų sudarytus žemėlapius galima planuoti tręšimus, purškimus, stebėti pasėlių būklę ir operatyviai spręsti kilusias problemas“, – sako „Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.

Stotys veikia nepertraukiamai, jos turi savo mikroklimato sistemą. Paspaudus šaltukui vadinamieji dronų garažai patys pasišildo, o esant karščiams – vidus šaldomas, kad nebūtų pažeistos baterijos. Jeigu dingsta elektros energija ir dronas tuo metu yra ore, yra atsarginė baterija, kuri gali užkrinti 2 val. veikimą be elektros energijos. Per tą laiką dronas gali sėkmingai grįžti į stotį. 

Dronų stočių tinklas aktyviai veikia Vilniaus mieste. Iš vienos centrinės stoties bepiločių orlaivių valdytojai kiekvieną dieną atlieka iki 100 skrydžių. Dronai operatyviai apskrenda visą miestą ir parengia ataskaitas. Taip jie padeda nešvaistyti išteklių, nes žmonės siunčiami tik į tas vietas, kur užfiksuotos problemos, pavyzdžiui, nenukastos gatvės, perpildytos šiukšliadėžės, kritinės būklės stogai ir kt.

Anot VILNIUS TECH universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto profesoriaus-partnerio ir įmonės „IT logika“ vadovo dr. Lino Gelažansko, autonominės dronų stoties „Dbox“ idėja kilo iš poreikio taupyti žmogiškuosius resursus. Komanda, dirbusi su miestų žemėlapių sudarymu suprato, kad daugelį procesų galima automatizuoti, tačiau žmogaus visada prireikdavo drono baterijų keitimui ir priežiūrai. 

Šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai turi multispektrines kameras, kurios mato daugiau nei žmogaus akis. Jų surinkta ir žemėlapiuose atvaizduota informacija gali parodyti vegetacijos indeksą, mineralinių medžiagų trūkumą ar kt. Agronomai gauna platų spektrą informacijos, kurią gali analizuoti ir priimti sprendimus. 

„Agronomai jau seniai dirba su bepiločiais orlaiviais, tačiau iki šiol labai trūko procesų automatizacijos. Šią problemą ir padės spręsti „Dbox“ stotys. Manau, ši technologija neišvengiamai ateis į ūkius, nes ji leis ne tik paspartinti procesus, bet ir sumažinti specialistų poreikį“, – sako A. Radzevičius.