Roma. Traktorių rinka 2021 m. ir toliau didėjo visose pagrindinėse šalyse. Teigiamos buvo ir 2022-ųjų prognozės, tačiau dabar nuogąstavimų kelia brangstančios žaliavos ir energija, taip pat Rusijos karas prieš Ukrainą.

Pasaulyje 2020 m., pandemijos krizės įkarštyje, traktorių parduota 7,7 proc. daugiau (2,2 mln. vienetų). 2021-aisiais visose pagrindinėse rinkose jų nupirkta irgi daugiau: JAV – 318 tūkst., Europoje – 180 tūkst., Indijoje – daugiau kaip 900 tūkst., skelbia Italijos žemės ūkio technikos gamintojų federacija „FederUnacoma“.

Remiantis nacionalinės gamintojų asociacijos AEM paskelbtais duomenimis, JAV metus užbaigė su 318 tūkst. įregistruotų traktorių – 10 proc. daugiau, palyginti su 2020-aisiais, kai jų įregistruota 288 tūkstančiai.

Savo pranašumą ypač sustiprino Indijos rinka – šalyje įregistruota daugiau nei 900 tūkst. traktorių, o augimas siekė 13 procentų. Aukštą lygį turėjo pasiekti ir Kinijos rinka, kurios galutiniai 2021 m. duomenys kol kas dar nežinomi, tačiau 2020 m. ji fiksavo rekordinį augimą (47 proc. ir 470 tūkst. parduotų traktorių).

Didžiausias šuolis – Lenkijoje

Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos (CEMA) paskelbtais duomenimis, Europos rinka taip pat teigiama – ji augo vidutiniškai 16,6 procento. Iš viso Europoje 2021 m. įregistruota beveik 180 tūkst. traktorių (2020 m. – 154 tūkstančiai).

Didžiausiomis Europos rinkomis išliko Prancūzija ir Vokietija – atitinkamai 36 ir 35 tūkst. vienetų, augimas – 9,2 ir 8,8 procento. Ispanijoje įregistruota 11,7 tūkst. (9,3 proc.), Jungtinėje Karalystėje – 14 tūkst. (18 proc.).

Lenkijos rinka augo beveik 43 proc. – įregistruota 20,2 tūkst. mašinų. Neabejojama, kad tam įtakos turėjo vykdomų žemės ūkio plėtros planų finansavimas šalyje.

Besivystančios Turkijos rinkoje, kuri atsigauna po kelerių pastarųjų metų ekonominės krizės, įregistruota 64 tūkst. traktorių – 33 proc. daugiau nei 2020 metais.

Italijos rinkos augimas viršijo Europos vidurkį

Italija 2021-uosius užbaigė su gerokai didesniu augimu už Europos vidurkį: įregistruota 24,4 tūkst. traktorių – 36,6 proc. daugiau, palyginti su 2020 metais. Pasak „FederUnacoma“ prezidento Alessandro’o Malavolti’io (Alesandro Malavolčio), tokius gerus rezultatus lėmė kelios priežastys.

Viena jų – teigiamas žemės ūkio metų balansas dėl gerų grūdų kainų, kita – daugelyje šalių suaktyvinta paramos sistema, skirta pirminam sektoriui ir atsigavimui po pandeminės krizės paremti.

Teigiamą įtaką Italijos žemės ūkio technikos gamybos rezultatams turėjo eksportas – ne tik traktorių, bet ir žemės ūkio technikos, įrangos ir komponentų. Jis nuosekliai augo į visas pasaulinio šalis.

Skelbiama, kad per 11 mėnesių (nuo sausio iki lapkričio) itališkų traktorių užsienyje parduota 20,8 proc. daugiau, kitos žemės ūkio technikos – kiek mažiau nei 20 proc., o bendras eksportas išaugo 20 procentų.

A. Malavoltiʼis atkreipia dėmesį, kad Italijos traktorių ir žemės ūkio technikos eksportas į Rusiją 2021 m. per 11 mėnesių (nuo sausio iki lapkričio) sudarė 124 mln. eurų – 29 proc. daugiau nei 2020 metais. Eksporto į Ukrainą bendra vertė siekė 63 mln. eurų – 52 proc. daugiau, palyginti su 2020 metais.

Nors šalies mastu šios eksporto apimtys gana nedidelės (atitinkamai 2,4 ir 1,2 proc. viso Italijos eksporto), tačiau neabejojama, kad vykstantis karas ir Rusijai taikomos sankcijos turės didelę neigiamą įtaką visai ekonomikai, kurios mastą kol kas sunku prognozuoti.

Rusijos karas Ukrainoje ir brangstančios žaliavos slegia pramonę

Žinoma, žemės ūkio technikos gamintojams daug iššūkių kelia ir augančios gamybos sąnaudos, apimančios žaliavas, medžiagas ir energiją.

Italijos žemės ūkio technikos gamintojų federacijos pranešime skelbiama, kad pramonės žaliavų kainos 2021 m. gegužę pasiekė didžiausią kilimą per 25 metus (114 proc.), vėliau šiek tiek sumažėjo, bet vis dar buvo labai aukštos. Lyginant kai kurių prekių 2020 ir 2021 m. kainas matyti didžiulis augimas: varis pabrango 89 proc., aliuminis – 85, geležis – 38 procentais.

Energijos kainų indeksas stipriai augo jau prieš pat karą. 2021 m. gruodį padidėjo 90 proc., palyginti su sausiu, ir 1 050 proc., palyginti su 2020 m. balandžiu.

Žvelgiant į atskirus elementus, gamtinės dujos nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. gruodžio išaugo 1 692 proc. (ir dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gali dar labiau augti), žaliavinė nafta – 218, anglis – 152 procentais.

Pasak A. Malavoltiʼio, dabar tapo akivaizdu, kaip ekonomika, net rinkų ir tiekimo globalizacijos eroje, priklauso nuo išteklių geografinės padėties ir prekybos kelių konfigūracijos.

Reikia pažymėti, kad žaliavų gamybą valdo kelios šalys tiekėjos. Europos Sąjunga turi importuoti 98 proc. metalo žaliavų iš Kinijos, 87 proc. ličio iš Australijos, 71 proc. platinos iš Pietų Amerikos.

Apskritai Kinija dabar – pirmaujanti Europos Sąjungos svarbiausių žaliavų tiekėja. Dujų tiekimo problema, kuri daugiausia priklauso nuo Rusijos, pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai slegia visus pramonės sektorius, ypač mechaninės inžinerijos pramonę, kur naudojama itin daug metalų ir polimerų.