Kaip parinkti techniką maždaug 1 000 ha ūkiui. Ukrainos agrarininkai dalijasi savo patirtimi.

Ūkio technikos parinkimą lemia daugybė veiksnių – ekonominiai, agrotechnologiniai, techniniai, gamtiniai ir klimatiniai, personalo ir kt. Norint į juos atsižvelgti, reikia išsamių skaičiavimų.

Stambiose įmonėse skaičiavimus atlieka specialistai, o smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams tenka skaičiuoti patiems, pasikliauti įgyta patirtimi.

Ukrainos agrariniame sektoriuje takoskyra tarp žemės ūkio verslo ir „mėgėjiško“ ūkininkavimo brėžiama ties 1 000 ha riba. Tad renkantis techniką 1 000 ha dydžio ūkiui klaidos brangiai kainuoja. Kaip išvengti klaidų?

A. Kapricos techninis gambitas

Ūkio „Flora A. A.“ vadovas Andriy‘us Kapritsa (Andrijus Kaprica) mano, kad renkantis techniką pirmiausia reikia atsižvelgti į auginimo zonos ypatumus. Pagrindiniai rodikliai yra kritulių kiekis ir dirvožemis. Kuo mažiau kritulių, tuo mažiau reikėtų ardyti dirvožemį; galima naudoti tiesioginę sėją, minimalųjį ar juostinį žemės dirbimą (no-till, mini-till, strip-till); tinka visos drėgmę tausojančios technologijos.

Šiauriniuose arba vakariniuose Ukrainos regionuose, kur kritulių iškrenta užtektinai, galima taikyti gilųjį purenimą ir net plūgą.

Kitas veiksnys yra sėjomaina, t. y. kokie augalai auginami ūkyje. Tradiciniam derliaus nuėmimui – kukurūzams, saulėgrąžoms, kviečiams – reikės vienokios įrangos komplekto, jei prisidės cukriniai runkeliai, technikos parkas gerokai pasikeis, o jei auginamos retesnės kultūros, pavyzdžiui, pramoninės kanapės, tuomet teks pirkti arba nuomotis specializuotą kombainą.

Ūkio „Flora A. A.“ vadovas Andriy‘us Kapritsa

A. Kapritsa ūkininkauja Vinycios srityje. Tai ne Odesos sritis, nors ir netoli nuo jos, bet ne centras ir ne vakarai. Tai mažesnio drėgnumo zona, kur iškrenta 400–450 mm kritulių per metus. Todėl ūkyje naudojamos beveik visos populiarios žemės dirbimo sistemos: arimas – 20 proc., gilusis purenimas grūdinių augalų pasėliuose – 50 proc., lėkščiavimas po saulėgrąžų ar rapsų – 30 proc. Andriy‘us teigia, kad lankstus šių sistemų derinys visiškai pasiteisina. Įrangos parinkimas ūkyje grindžiamas pakeičiamumo principu.

Kitas veiksnys yra pasėlių plotas, kuris turi įtakos ne tiek technikos tipams, kiek jos parinkimui pagal galią ir darbinį plotį. „Flora A. A.“ dirba 1 300 ha. Vidutinės klasės traktoriai yra būtent tai, ko reikia tokiam ūkiui.

Parką sudaro: trys New Holland T7060 traktoriai, po vieną Case IH Puma 210 ir Valtra T235 Versu, kurių vidutinė galia apie 220 AG. Pagal tai buvo parinkti padargai: 6 korpusų pusiau pakabinamas apverčiamasis plūgas Lemken Diamant, 6 m tankintuvas, smulkintuvas PT-6 Tehnopol, 9 m prikabinamos akėčios Sanika („Agrokalina“), du 3 m giluminiai purentuvai Opticon su 7 noragais, taip pat neseniai įsigytas turkiškas tos pačios paskirties agregatas Unlu (2,5 m). Ūkio vadovui naujasis produktas patiko, nes jis patikimas, gali dirbti iki 45 cm gyliu. Taip pat yra 5 m diskinės akėčios Horsch Joker.

Kadangi tikslioji žemdirbystė tapo ūkio vizitine kortele, sėjos ir tręšimo srityje naudojamos mašinos, kurios gali atlikti darbus pagal kintamos normos žemėlapius. Tai – greitaeigė tiksliosios sėjos sėjamoji Horsch Maestro 8 CX, prikabinamas purkštuvas HorschLeeb 4AX ir trąšų barstytuvas Bogballe, kuris puikiai dirba kartu su 120 AG traktoriumi New Holland T6020.

Grūdinių sėjai naudojama HorschPronto. Logistinę jungtį atlieka krautuvas ir 20 m³ talpos priekaba John Greaves. Šis komplektas leidžia užtikrinti technologinio proceso tęstinumą ūkyje ir teikti paslaugas kaimynams.

Dažnai stebimasi, kodėl maži ir vidutinio dydžio ūkiai derliaus nuėmimo metu stengiasi naudoti savo kombainus, o stambios agroverslo kompanijos juos daugiausia nuomojasi. Iki šiol tokia situacija Ukrainoje buvo labai dažna. A. Kapritsa teigia, kad situacija pasikeitė.

Anksčiau smulkūs ir vidutiniai ūkiai bandė įsigyti technikos, nors ir naudotos, baimindamiesi gigantų konkurencijos kombainų nuomos rinkoje (tai buvo reikšmingas veiksnys!), o dabar rinkoje yra pakankamai modernių, didelio našumo derliaus nuėmimo mašinų.

Ūkis „Flora A. A.“ dar 2017 m. įsigijo New Holland CX 8.80 kombainą. Ūkio vadovas sako, kad pirko impulsyviai, nes pardavėjai siūlė geras sąlygas, bet dabar ūkis... jį parduoda. Paskaičiavo, kad pelningiau dirbti su nuomotomis mašinomis. Apskritai atnaujinti mašinų parką prireikė daugiau nei dešimties metų.

Dabar žemdirbiams nebūtina nusimauti paskutines kelnes, kad visas gamybos grandis užpildytų modernios mašinos. Yra daug įmonių, teikiančių nuomos paslaugas.

Septyni broliai ir sesuo

Šamryckiai ūkininkauja netoli Lokhvicos, Poltavos srityje. Jų yra septyni broliai ir sesuo. Per pastaruosius dešimt metų šeimos ūkis „Moya zemlya 2015“ išaugo nuo 57 ha iki 1 300 ha. Sėkmės paslaptys? Sunkus darbas, kūrybiškas geriausios žemės ūkio patirties panaudojimas ir racionalūs skaičiavimai.

Prieš įkurdamas verslą, ūkio vadovas Hryhoriy‘us Shamrytskyi‘is (Hryhorijus Šamryckis) trejus metus dirbo Suomijos ūkiuose, ketverius – Ukrainos ūkiuose: nuo vyriausiojo zootechniko pakilo iki įmonės direktoriaus.

Iš pradžių buvo sunku, nes turint mažai žemės įsibėgėti neįmanoma. Pirmoji įranga atitiko turimą žemės plotą – senas T-150, traktoriai MTZ, sovietinės gamybos SUPN sėjamosios ir purkštuvas Step.

Šeimos ūkio „Moya zemlya 2015“ vadovas Hryhoriy‘us Shamrytskyi‘is

Reikėjo užsitikrinti daugiau dirbamos žemės. Padėjo gera Hryhoriy‘aus reputacija. Pasitikėdami žmonės nuomojo jam žemę. Ūkio laukai iš pradžių buvo išsibarstę po 20 apylinių, dabar sumažėjo iki 14. Tačiau šio žemės banko vis tiek negalima vadinti likimo dovana: sklypai yra atokiai nuo ūkio centro, yra 2–3–5 ha laukų kalvotose vietovėse, šlaituose, žemumose. Iš viso yra 78 laukai, kurių vidutinis dydis 18 hektarų.

Ūkininkas mano, kad įranga turėtų būti pritaikyta prie plotų (o šiame ūkyje jie nestandartiniai), taip pat prie sėjomainos, dirvožemio ir klimato sąlygų. Todėl technika turi būti manevringa, galinti sėti ir purkšti išvengiant persidengimų net ir nepatogiose vietose.

Tačiau prieš atnaujinant įrangą būtina atlikti skaičiavimus. „Kartu su manimi dirba du mano broliai. Vienas atsako už agronomiją, kitas – už mechanizaciją. Jie pataria, ką pirkti. O aš jų klausiu: kokią grąžą tai mums duos ir ką prarasime, jei nepirksime, ir dar vienas klausimas – kodėl ši įmonė? Kokie jos produkto privalumai? Jie analizuoja pasiūlymus, kol randa geriausią variantą ir įrodo jo privalumus. Mes apskaičiuojame kiekvieną žingsnį, kiekvieną procedūrą ir sprendimą. Tas, kuris dabar neskaičiuoja, bankrutuos, o į jo vietą ateis kitas“, – aiškina Hryhoriy‘us.

Palaipsniui ūkio techninį arsenalą papildė vidutinės klasės traktoriai New Holland 7060 ir 6050, kombainas Claas Lexion, sėjos kompleksas Bednar Omega, to paties gamintojo giluminis purentuvas ir tankintuvas, plūgas Kverneland, sėjamoji Kinze ir purkštuvas Tetis 24.

Po to imta diegti kitą sėkmės komponentą – inovacijas. Traktoriai ir kombainai gavo autopilotus, Kinze sėjamoji buvo sukomplektuota su sekcijų atrakinimo sistema, o prikabinamas purkštuvas Tetis – su atskirų purkštukų išjungimo sistema.

Ką tai davė? Ūkininkai, dirbantys 100–200 ha, mano, kad autopiloto įrengimas yra pinigų švaistymas. Tūkstančiai laikosi kitokios nuomonės. Šios sistemos Šamryckių ūkiui kainavo 10 000 JAV dolerių. Per 15 mėnesių jos ne tik atsipirko, bet ir pradėjo nešti pelną. Pavyzdžiui, dėl 5 proc. didesnio derliaus papildomai gauta 5 000 eurų pelno iš 100 ha. Sutaupoma 10 proc. sėkloms, trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms – 2 000 Eur/100 ha. Degalams sutaupoma 10 proc. – 720 Eur/100 ha. Ir tai tik vieno autopiloto, skirto žieminiams kviečiams, veiklos rezultatas.

Skaičiuokime toliau. Kinze sėjamoji atnaujinta už 7 000 JAV dolerių. Jos ekonominis efektyvumas nustatytas 100 ha kukurūzų, kurių derlius siekė 8 t/ha. Papildomas pelnas dėl 5 proc. didesnio derliaus sudarė 7 200 Eur per sezoną; sėklų sutaupyta 8 proc. – 1 200 Eur/100 ha.

Tetis-24 purkštukų išjungimo sistema kainavo 10 000 JAV dolerių. Dėl 2 proc. padidėjusio derliaus gauta papildomai 2 000 Eur pelno iš 100 ha žieminių kviečių per metus. Dėl 12 proc. sutaupytų augalų apsaugos priemonių gauta dar 600 Eur. Degalų taupymas siekė 8 proc., o tai prie pelno pridėjo dar 57,6 Eur/ha per metus. Sistema atsipirko per 3,5 metų.

„Moya zemlya 2015“ ima dirvožemio mėginius iš savo laukų, naudodama 10 ha tinklelį, bet ketina pereiti prie 5 ha tinklelio. Ūkis kuria tręšimo schemą pagal produktyvumo zonas. Sutaupoma 40–120 JAV dolerių trąšų 1 ha, o produktyvumas mažo derlingumo plotuose padidėja 17–40 procentų.

Croopwise programa, kuri ūkiui kasmet kainuoja 2,5 JAV dolerių/ha, leidžia nuotoliniu būdu valdyti visas žemės ūkio operacijas, atlikti palydovinį pasėlių būklės stebėjimą naudojant NDVI indeksą, gauti duomenis apie laukų istoriją per mobiliąją programėlę, registruoti sklypus, planuoti sėjomainas ir duoti užduotis mašinų operatoriams.

2023 m. ūkis už 7 000 JAV dolerių įsigijo Petkus kalibravimo mašiną. Taigi, jei anksčiau jie mokėjo 650–700 JAV dolerių už 1 t sojų pupelių, dabar perka aukštos kokybės sėklas, kalibruoja jas patys, o tai leidžia sutaupyti 220–230 JAV dolerių iš kiekvienos tonos. Atitinkamai vien už sėklas ūkis papildomai gauna 12–24 tūkst. JAV dolerių per metus.

Juodoji skylė, kuri pasiglemžia mažų ir vidutinių ūkių pinigus, yra grūdų sandėliavimas. Ši problema ūkyje išspręsta originaliai. Ūkis eškojo apleistų tvartų rajone. Pirmiausia įsigijo vieną, jį renovavo ir ten supylė 200 t sojų pupelių. Mėnesio efektas sandėliuojant 2 000 t grūdų siekė 4 870 JAV dolerių. Ir tai neskaičiuojant grūdų pardavimo palankiomis kainomis privalumų. Investicijos atsipirko per 15 mėnesių. Planuojama atnaujinti dar tris statinius ir įrengti savo džiovyklą.

Naujovės reikalauja žinių, todėl ūkio mechanikai nuolat mokosi. Jie tapo universalūs: nuo kombaino iki traktoriaus, nuo žemės dirbimo iki arimo, nuo lauko darbų iki remonto. Atitinkamai, jų atlyginimas yra didesnis nei vidutiniškai rajone.