Česka Skalicė (Čekija). Žemės dirbimo ir sėjos mašinas gaminanti kompanija „Farmet" praėjusią savaitę minėjo dvidešimt penkerių metų veiklos sukaktį. Į dvi dienas vykusias „Farmet dienas" suplūdo tūkstantinė žemės ūkio technikos pardavėjų ir ūkininkų minia iš viso pasaulio. Tarp jų - ir daugiau kaip dvi dešimtys mūsų šalies ūkininkų. Kelionę į Čekiją suorganizavo ketvirtus metus Farmet technika mūsų šalyje prekiaujanti bendrovė „Agroteka".

Kompanija „Farmet" daug dėmesio skiria gaminamos technikos ir jos darbo kokybei, todėl testuoja mašinas ne tik gamykloje, bet ir realiomis darbo sąlygomis - bandymams išnaudojamas šalia gamyklos esantis laukas, be to, intensyviai bendradarbiaujama su vietiniais ūkininkais. Tad neatsitiktinai ir pirmoji šventės diena buvo skirta žemės dirbimo, sėjos ir tręšimo technikai, taip pat skirtingų rūšių augalų (žieminių rapsų, kviečių, kukurūzų, cukrinių runkelių ir sojų) įvairioms auginimo technologijoms bandomuosiuose laukeliuose pristatyti. Antrąją dieną veiksmas nusikėlė į šalia plytintį lauką, kuriame buvo demonstruojamas plačiabarių Farmet mašinų darbas.

Labiausiai ūkininkų iš įvairių pasaulio šalių laukta renginio dalis - technikos darbo demonstravimas lauke

Trumpai apžvelgdamas įmonės istoriją, jos įkūrėjas, savininkas ir generalinis direktorius Karelas Džerskis (Karel Ždárský) padėkos žodžių ir pagyrų negailėjo darbuotojams, verslo partneriams ir klientams.

„Dvidešimt penkeri veiklos metai kupini ieškojimų, bandymų, mokymosi, daugybės įkvepiančių susitikimų su be galo įdomiais žmonėmis ir šimtų bendro darbo akimirkų. Kad „Farmet" tapo stipri kompanija, tai joje dirbančių žmonių ir mūsų techniką vertinančių klientų nuopelnas", - sakė įmonės savininkas, susirinkusius verslo partnerius ir klientus sveikindamas čekų, rusų ir anglų kalbomis.

Gamyklos savininkas Karelas Džerskis džiaugiasi, kad jo su tėvu ir dviem bendraminčiais 1992 m. įkurta įmonė pamažu tampa šeimos kompanija - tradicijas tęsia sūnėnas Tomas Smola (Tomaš Smola), mechanikos inžinierius. Beje, pats K. Džerskis turi tris dukras ir vieną vaikaitę

Tėvo ir sūnaus Džerskių bei dviejų bendraminčių 1992 m. įkurta įmonė „Farmet" veiklą pradėjo nuo priešsėjinio žemės dirbimo agregato Kompaktomat, skirto sėklos guoliui paruošti, gamybos. Įmonės flagmanu vadinamas padargas net po ketvirčio amžiaus - viena populiariausių mašinų, kurią noriai renkasi įvairaus dydžio ūkiai, mat šio tipo padargų darbinis plotis gali būti nuo 2,6 iki 15,7 m.

Gamyklos asortimente - diskiniai ir noraginiai skutikliai, kultivatoriai, giluminiai purentuvai tankinimo volai, sėjos ir tręšimo mašinos. Nuo pat veiklos pradžios „Farmet" gamina ne tik žemei dirbti skirtą techniką, bet ir aliejaus spaudimo presus. Šiuo metu ji - visame pasaulyje žinoma aliejaus spaudimo, perdirbimo įrangos, taip pat pašarų ekstrudavimo įrengimų ir linijų gamintoja. Lygiagrečiai abi veiklos kryptis plėtojanti įmonė savo produkciją eksportuoja į beveik 30 pasaulio šalių, vienos pirmųjų eksporto rinkų - Vokietija ir Slovakija (1995 m.) Pasak K. Džerskio, ypač reikšmingi kompanijai buvo 2015 m., kai čekiška žemės ūkio technika pradėta prekiauti JAV ir Kanadoje. Kasmet sparčiai augančioje kompanijoje dirba apie 400 darbuotojų.

Įdomu tai, kad pirmosios Farmet mašinos į Lietuvą atvežtos dar 1997 m., tais metais čekiška žemės dirbimo ir sėjos technika pradėta eksportuoti ir į Vengriją, Ukrainą, Latviją.

Aurimas Rinkevičius (centre) iš Kauno r. domėjosi sėjamosiomis su juostinio žemės dirbimo ir sėjimo technologija. Prieš metus jis įsigijo noraginį skutiklį Triolent ir Kompaktomat

Pasak įmonės „Agroteka" komercijos direktoriaus Aurelijaus Šleivos, išskirtinės Farmet mašinos unikaliais sprendimais ir tuo, kad yra gaminamos iš itin aukštos klasės metalo, taikant specialią gamybos technologiją eXtra STEEL line. „Šią technologiją žemės ūkio mašinoms gaminti naudoja tik keli gamintojai, „Farmet" - vienas iš jų. Ji leidžia užtikrinti mašinų patvarumą ir ilgaamžiškumą, net dirbant ypač sunkiuose dirvožemiuose, pernelyg neapsunkina pačių gaminių", - pabrėžė A. Šleiva.

Bendrovės „Agroteka" komercijos direktorius Aurelijus Šleiva (viduryje) atkreipė ūkininkų dėmesį į unikalius čekiškų mašinų konstrukcinius sprendimus

Nors „Farmet" gamina ne vieną dešimtį skirtingų žemės dirbimo ir sėjos mašinų modelių, tačiau, A. Šleivos teigimu, Lietuvoje populiariausi 6, 7 arba 8 m darbinio pločio priešsėjinio dirbimo padargai Kompaktomat, diskiniai skutikliai Softer, komplektuojami su 510 arba 560 mm skersmens diskais, taip pat Diskomat (skersmuo - 620 mm), trijų eilių noraginiai skutikliai Triolent.

Jis neabejoja, kad mūsų šalies ūkininkus turėtų sudominti ir pastaruoju metu labai ištobulintos Falcon sėjamosios, išsiskiriančios iš kitų šio tipo mašinų berėme moduline konstrukcija. „Tai labai universalios sėjamosios, kuriose galima keisti žemės dirbimo ir sėjimo modulius. Jas galima komplektuoti su diskiniu ar noraginiu skutikliais, galima sumontuoti kultivatorių, taikyti juostinio žemės dirbimo ir sėjimo Strip-Till technologiją. Nesunkiai pakeitus standartinio sėjimo mechanizmą, tą pačią sėjamąją galima naudoti ir tiksliajai sėjai", - Falcon galimybes pristatė „Agroteka" atstovas.

Modulinės berėmės Falcon sėjamosios gali būti pritaikomos skirtingoms technologijoms

Beje, šį pavasarį keli mūsų ūkininkai demonstracinę Falcon sėjamąją jau išbandė savo laukuose. Vienas jų - Šalčininkuose ūkininkaujanti Pavelas Griaznovas, į kelionę pasidomėti čekiškos technikos galimybėmis išsiuntęs būsimą ūkio šeimininką vaikaitį Pavelą Bandalevič kartu su ūkio inžinieriumi Valentinu Bandalevič. Apie 2 500 ha ūkyje sėjama 6 m darbinio pločio kito gamintojo sėjamąja, tačiau mažesniems plotams (5, 8 ar 10 ha laukams) apsėti ūkininkai dairosi 4 m darbinio pločio sėjos mašinos. Pasak V. Bandalevič, čekiška sėjamoji juos sudomino dėl savo universalumo ir prieinamos kainos. Demonstracine Falcon sėjamąja su lokalaus trąšų įterpimo įranga Griaznovo ūkyje pavasarį pasėti grikiai.

Praėjusiais metais čekų kompanijos „Farmet" pajamos siekė 26,7 mln. eurų (698 mln. Čekijos kronų).

MŪ inf.

Apie gamyklą ir Farmet techniką plačiau skaitykite žurnalo „Mano ūkis" liepos numeryje