Saviečiai (Kėdainių r.). Tradicinis bendrovės „Väderstad Lietuva" seminaras „Ūkininkų dienos" ir sulaukė didelio susidomėjimo. Į mokamą renginį suvažiavo daugiau kaip 150 žemdirbių. Įmonė propaguoja neariamąją žemdirbystę, tačiau seminaruose gvildenamos visos technologijos, nagrinėjamos svarbiausios šiandienos žemdirbystės aktualijos ir dalijamasi kitų šalių ūkininkų patirtimi.

Atvykusius žemdirbius pasveikinęs „Väderstad Lietuva" bendrovės vadovas Romas Naudžiūnas, pasidžiaugė, kad sprendimas seminarą apmokestinti pasiteisino: „Praėjusiais metais sulaukėme daug gerų atsiliepimų, todėl idėją nusprendėmė plėtoti ir šiemet. Skaityti pranešimus pakvietėme ūkininkus ir specialistus iš Švedijos, Anglijos bei Lietuvos". Jis taip pat paragino seminaro dalyvius siųsti savo atsiliepimus ir pageidavimus, kokiomis temomis norėtų gauti informacijos kituose įmonės organizuojamose renginiuose.

Pasak R. Naudžiūno, kad praktine patirtimi paremtas seminaras yra populiarus ir turi vertę, rodo jau tai, kad visi žemdirbiai užsiregistravo internetu, niekam nebuvo siųstas asmeninis kvietimas. Vadovas pabrėžė, kad įmonė daug dėmesio skiria švietėjiškai ir mokomąjai veiklai. Naujovėms propaguoti ir gerai patirčiai skleisti pasitelkiamos visos priemonės, taip pat ir interaktyvios.

„Turime savo kanalą youtube.com svetainėje, į kurią įkeliame ne tik Švedijos kompanijos „Väderstad" kurtus reklaminius filmukus, bet ir mūsų specialistų filmuotą Lietuvos ūkinininkų ūkiuose medžiagą, - informavo R. Naudžiūnas. - Stengiamės naudingos informacijos pateikti ir savo įmonės interneto svetainėje".

Romas Naudžiūnas kvietė žemdirbiaus būti aktyviais ir reikšti nuomonę dėl įmonės organizuojamų renginių, siųsti pageidavimus, kokiomis temomis organizuoti seminarus ateityje

Kitų ūkininkų patirtis visada naudinga

Seminare savo patirtimi dalijosi du ūkininkai. Anglijoje ūkininkaujantis Deividas Džonsas (David Jones) valdo per 2 000 ha ūkį, iš kurių per 1 200 ha skirta maistiniams kviečiams, per 700 ha užima rapsai, apie 300 ha - pupos. „Ūkis specifinis dėl to, kad dirvožemio kokybė labai skiriasi. Viename lauke aptinkama net iki 10 skirtingų tipų dirvų", - apie savo ūkį pasakojo nuo 1993-iųjų ūkininkaujantis anglas.

Džonsų ūkyje dirba šeši nuolatiniai darbuotojai, dar antra tiek samdoma sezono metu. Deividas ne tik pats dirba žemę, bet ir bendradarbiauja su techniką gaminančiomis kompanijomis, savo ūkyje išbando mašinų prototipus, vertina jų darbą ir teikia pasiūlymus, ką reikėtų patobulinti. Jo ūkyje tyrimus atlieka ir trašų bei pesticidų gamintojai.

Deividas Džonsas, plėtodamas savo verslą, nuolat prisimena dažnai jo senelio kartojamą posakį: „Negali kitų išmokyti to, ko pats nemoki". Jis ne tik pats žemę dirba, bet ir aktyviai dalyvauja technikos kūrimo procese

Ūkininko protėviai, prieš pradėdami ūkininkauti, teikė dirvožemio melioravimo paslaugas. D. Džonso įsitikinimu, melioracija - viena iš svarbiausių priemonių gerai dirvožemio struktūrai išsaugoti. „Gerai veikianti melioracija sumažina poreikį dirvai įdirbti, leidžia pereiti prie minimalaus žemės dirbimo sunkiose dirvose, atstato sugadintą dirvožemio struktūrą", - tvirtino ūkininkas. Jis turi net 100 metų senumo ūkio laukų melioravimo žemėlapius ir kasmet melioracijos grioviams valyti skiria 300 valandų.

Kokia dirvų būklė, jis tikrina net tik kasdamas ekskavatoriumi griovius galulaukėse ir probleminėse laukų vietose. Nuėmus derlių tokių iki 1 m gylio griovių iškasama po 15-20. „Pagal tai, ką pamatau sprendžiu, kokiu gyliu, kokiu padargu dirvas įdirbti. Kiekvienam laukui pritaikau optimaliausią padargą. Be to, įdirbdamas tą patį lauką, keičiu darbinį gylį", - patirtimi dalijosi Deividas, jau penkerius metus savo laukus stebintis ir iš dangaus samdomu sraigtasparniu.

Anglo teigimu, toks laukų stebėjimas per metus sutaupo apie 200 darbo valandų: „Darome tik tai, ką reikia daryti, o pradėję gerinti viršutinį dirvos sluoksnį gerokai padidinome derlius". D. Džonso ūkyje vidutiniai kviečių derliai siekia 10-14 t/ha, o žemės jis nearia jau nuo 1994 metų.

Ūkininkas daug dėmesio skiria ir technikos našumo išnaudojimui. Kad dirvos būtų mažiau žalojamos, 4 traktoriai, kurių galia nuo 530 iki 620 AG, yra su keturiais vikšrais. Transporto darbai atliekami ratiniais traktoriais. Jis taip pat labai prižiūri techniką, kad išsaugotų jos vertę, ir po 3-6 sezonų parduodamas naudotas mašinas siekia gauti ne mažiau 60 proc. jų įsigijimo kainos.

Švedijoje ūkininkaujantis Peras Fimestadas (Per Fimmerstad) patvirtino, kad be gerai veikiančios melioracijos žemės ūkiu net nevertėtų verstis: „Per 10 metų nutiesėme 100 km drenažo linijų. Tai padeda išsaugoti gerą dirvožemio struktūrą ir išlaikyti aukštą derliaus lygį"

Apie įvairių jutiklių paplitimą šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje, būtinybę juos taikyti, kokią naudingą informaciją jie teikia papasakojo Švedijos žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos instituto projektų vadovas Maiklas Gilbertsonas (Mikael Gilbertsson). Jo nuomone, įvairūs jutikliai (dirvožemio kokybės, augalų, derlingumo, grūdų kokybės ir kiti) būtini, siekiant plėtoti tiksliąją žemdirbystę. „Tikslioji žemdirbystė - žemės ūkio ateitis. Ateityje mašinos ne tik rinks informaciją, bet ir pačios dirbs. Ūkininkas galės jas stebėti, sedėdamas namie prie kompiuerio", - įsitikinęs specialistas.

Aleksandro Stulginskio universiteto, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto mokslininkas dr. Vaclovas Bogužas išsamiai išanalizavo žemės dirbimo poveikį dirvožemio tvarumui. Pasak jo, vienareikšmio atsakymo į klausimą, koks žemės dirbimas yra optimalus, nėra. Nuoseklioje ūkininkavimo sistemoje reikėtų sumažinti mechaninį dirvos dirbimą ir kaip galima labiau pasinaudoti biologinėmis priemonėmis, skatinančiomis sliekų ir kitų dirvos organizmų veiklą (laikytis tinkamos augalų kaitos; auginti tarpinius pasėlius; palikti kuo daugiau augalų liekanų ir pan.). „Geriausia iliustracija - natūrali pieva: žemė nedirbama, tačiau derlingumas nemažėja. Kadangi neariminis žemės dirbimas yra susijęs su didesnėmis žaladarių keliamomis problemomis, todėl, norint optimizuoti augalų maisto medžiagų judėjimą, žemės dirbimą reikia rinktis, įvertinus visą ūkininkavimo sistemą", - pabrėžė mokslininkas.

Kompanijos „Väderstad" mašinų koncepcijos kūrimo vadovo Magnuso Samuelsono (Magnus Samuelsson) pranešimo tema - optimali sėklos guoliavietė ir lėkštinių padargų tobulinimo tendencijos

Seminaruose gauna ne vieną atsakymą

Nė vieno „Väderstad Lietuva" seminaro nepraleidžiantis Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė savo ūkyje taiko daug šiuolaikinių ūkininkavimo sistemų: tręšia kintamomis kalio ir fosforo trąšų normomis, jutikliais tiria augalus, dirba traktoriais su automatinėmis vairavimo sistemomis. „Žinome daug ir daug naujovių taikome. Geriname dirvožemio struktūrą, didiname humuso kiekį. Pats mašinoje visada vežiojuos kastuvą", - sakė Š. Šiušė.

Jo nuomone, lietuviai imlūs naujovėms, domisi ūkininkavimo tendencijomis, tačiau, kadangi verslą labai lemia gamta, sėkmė dažnai slypi smulkmenose. „Mokame žemę dirbti, sėti, derlių nuimti, tačiau iki galo visko neįmanoma žinoti. Kievieni metai vis kitokie. Atrodo, kad žinome daug, tačiau kartais atsitinka taip, kai tenka pripažinti, kad nežinome paties svarbiausio. Šiandien nemažai lemia smulkmenos, tam tikri niuansai", - svarstė ūkininkas, pridurdamas, kad tokiuose seminaruose jis tikisi sužinoti, kokia kryptimi reikia eiti, kokios žemės dirbimo, augalų tręšimo, purškimo tendencijos kitose šalyse.

Šarūnas Šiušė tiki, kad ateityje technika dirbs pati: „Mūsų traktoriai jau šiandien važiuoja patys, juos tik reikia apsukti. Techniką telieka išmokyti mąstyti ir tikiu, kad anksčiau ar vėliau ji pati dirbs"

Š. Šiušė augalinkystei paskyręs 1 200 ha ploto ir taiko abi žemės dirbimo sistemas. Ūkyje yra laukų, kurie nearti 14 metų. Po penkerių nearimo metų jie buvo giliai supurenti, nes suprastėjo drėgmės rėžimas. „Pradėję stebėti dirvožemio būklę, supratome dirvos suslėgimo problemą, todėl visa mūsų technika dirba su dvigubais ratais arba vikšrais. Grūdus iš laukų išvežame tik technologinėmis vėžėmis", - „Mano ūkiui" pasakojo ūkininkas, pabrėždamas, kad dirba su meile ir taiko tik aplinkai draugiškas technologijas.

„Väderstad Lietuva" organizuojamų seminarų stengiasi nepraleisti ir Šiaulių r. ūkininkaujanti Rūta Grigaliūnienė: „Labai naudinga išgirsti ne tik apie žemdirbystės naujoves, bet ir pasiklausyti kitų ūkininkų patirties". Grigaliūnų augalininkystės ūkio plotas užima 800 ha, iš kurių 500 ha skirta kviečiams, dar auginami vasariniai rapsai, žirniai, kukurūzai, šiemet planuojama pasėti 120 ha dobilų, kurių žolę numatyta parduoti gyvulininkystės ūkiams.

Ūkininkė yra arimo šalininkė ir dirvų nearia tik po rapsų ir žirnių. „Minimalų žemės dirbimą taikome, kai pritrūksta laiko. Žinoma, ir tam, kad sutaupytume lėšų", - sakė R. Grigaliūnienė. Ji pripažino, kad ūkininkaujant, labai svarbu ištirti dirvožemius ir nustatyti maisto medžiagių kiekius. Prieš kelerius metus visi ūkio laukai buvo ištirti ir nustatyta dauguma dirvožemio parametrų. Rūta pasidžiaugė, kad rezultatai nenuvylė: dirvožemio rūgštingumas optimalus. „Esame įsikūrę rūgštėti linkusiose žemėse, todėl gavę tokius atsakymus apsidžiaugėme. Vadinasi tręšiame subalansuotai, sėjomaina gera", - šypsojosi ūkininkė.

Ji apgailestavo, kad gautus dirvožemio tyrimų rezultatus panaudoti tiksliam tręšimui, vargu ar įmanoma, nes ūkio žemės kokybė labai įvairi, išarus galima pamatyti penkiolika įvairių atspalvių. „Kintamų normų tęšimą praktiškai sunkiai įsivaizduoju: ar ten, kur niekas neauga, pilti daug trąšų ir tikėtis, kad kažkas užaugs? Nors ir pažangu, bet, kai didelė laukų įvairovė, tręšti skirtingomis normomis nelabai verta", - svarstė R. Grigaliūnienė. Ūkyje tręšiama vienoda trašų norma, pernai gautas vidutinis 8 t/ha derlius.

Pasak Rūtos Grigaliūnienės, ji labai daug dėmesio ir investicijų skirianti melioracijai: „Gerai veikianti melioracijos sistema atsiperka visomis prasmėmis"

Po seminaro vykusioje diskusijoje likę ūkininkai labiausiai domėjosi praktiniais dalykais. „Mūsų žemdirbius domina viskas, tačiau labiausiai praktinė kitų ūkininkų patirtis, - renginį apibendrino R. Naudžiūnas. - Ūkininkai siūlė pakviesti savo patirtimi pasidalyti pažangius Lietuvos, Lenkijos ūkininkus, pateikti daugiau įvairių bandymų rezultatų". „Väderstad Lietuva" ir kitąmet organizuos tokį informacinį šviečiamąjį seminarą.

MŪ inf.