Kaunas. Rusiškos ir baltarusiškos technikos galima rasti daugelyje ūkių, todėl ir jai remontuoti vis dar reikalingos atsarginės dalys. Kokia šios technikos atsarginių dalių pasiūla mūsų šalyje.

Interneto paieškos sistemoje suvedus raktinius žodžius „MTZ / Belarus atsarginės dalys“, matyti, kad atsargines dalis baltarusiškai, taip pat ir rusiškai, technikai siūlo daugiau kaip 10 Lietuvos įmonių (nemažai jų vykdo ir elektroninę prekybą). Šiomis dalimis prekiaujančios įmonės beveik padengę visą Lietuvą ir dirba didžiojoje daugumoje šalies rajonų.

Atsarginių dalių įsigyti siūlo tokios įmonės, kaip „Jubana“, „Rendeta“, „Agrobond“, „Lytagra“, „Grąžulas“, „Ordo“, „Agro Parts Baltija“, „Pasvalio agrodileris“ ir kitos.

Be to, skelbimų portaluose, taip pat socialiniuose tinkluose, tam tikrose jų grupėse galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose siūlomos pavienės baltarusiškų traktorių dalys arba parduodama sena technika dalimis.

Štai viename iš rastų skelbimų rašoma, kad prekiaujama originaliomis MTZ dalimis. Paskambinus nurodytu numeriu Gintarui iš Elektrėnų ir pasiteiravus, iš kur gaunama tų originalių dalių, atsiliepęs vyras nedaugžodžiavo, tik pasakė „turime dar ir gauname dar“. Deja, tuo pokalbis ir baigėsi – atsiprašęs, kad negali kalbėti ir pažadėjęs vėliau perskambinti, padėjo ragelį. Tad taip ir neaišku, iš kur ir kaip originalių dalių gaunama.

Pagrindinių tiekėjų sąraše – Kinija ir Ukraina

Dar pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą metais, pardavėjai tikino, kad ir nutraukus visus ryšius su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis mūsų žemdirbiai atsarginių dalių nepritrūks, nes paprasčiausiai bus rastos jų alternatyvos ir pakaitalai kitose šalyse.

Bendrovės „Lytagra“ komercijos vadovas Vaidas Povilaitis, didelėje įmonėje atsakingas už įrankius ir atsargines dalis, sakė, kad šiuo metu situacija atsarginių dalių rinkoje visiškai pasikeitusi – didžiąją dalį rusiškos ir baltarusiškos technikos atsarginių dalių ir detalių dauguma įmonių įsigyja iš Kinijos, tiekėjų sąraše – taip pat Ukrainos ir kitų Europos šalių, kuriose dar naudojama ši technika, gamintojai.

„Mūsų įmonė prekybos šiomis prekėmis nenutraukė, nes, pavyzdžiui, baltarusiški traktoriai dar populiarūs mūsų šalyje, jų naudojama nemažai, tai ir dalių reikia. Norime ūkininkams padėti, todėl ieškojome naujų tiekėjų, tarp kurių pagrindinė – Kinija, nors labai daug pasiūlymų turime ir iš Ukrainos.

Šioje šalyje gana daug išlikusių baltarusiškų traktorių, todėl jiems aktualu apsirūpinti dalimis patiems, tad gamina jas ir kitoms šalims, todėl ir iš jos vežame nemažai“, – pastebėjo V. Povilaitis ir pridūrė, kad pradėdami masinį tiekimą, pirmiausia įsitikina prekių kokybe.

Tiesa, keletą tam tikrų kodų dalių vis dar galima įsivežti ir iš Baltarusijos, tačiau V. Povilaičio teigimu, tai jau retas reiškinys. Pavyzdžiui, tarp dar leidžiamų įvežti prekių – tik tam tikros traktorių kabinos dalys, išskyrus stiklus. Tiesa, tų kabinos dalių galima atsivežti ir iš Ukrainos, todėl pašnekovas neabejojo, kad ilgainiui ir leistinų prekių vežimas iš Baltarusijos visai nutruks, juolab kad ir patys ūkininkai mieliau perka naudotą vakarietišką nei baltarusišką traktorių, o nauji Belarus / MTZ traktoriai mūsų šalyje nėra registruojami.

Šios technikos išėjimui iš rinkos, V. Povilaičio, nuomone, gali būti reikšminga ir tai, kad kai kurių mazgų detalių pasiūlos gali nepavykti užtikrinti. „Yra detalių, kurių gauti problematiška, nes ne viskas gaminama kitose gamyklose. Tad negaliu užtikrinti, kad 100 proc. turėsime, pvz., greičių dėžių, tiltų, variklių tam tikrų dalių pakaitalų.

Kitas dalykas – kaina. Tarkime, kabinų stiklai anksčiau buvo vežami iš Baltarusijos, čia jie buvo labai pigūs, dabar planuojame juos iš Ukrainos vežti, bet kaina gali būti 2–3 kartus didesnė. Kai kaina ūgtelės, priartės prie vakarietiškos technikos dalių, sunku pasakyti, kiek ūkininkai dar naudos tokius traktorius“, – svarstė „Lytagros“ komercijos vadovas.

Kad baltarusiškos ir rusiškos technikos atsarginės dalys vis dar paklausios, patvirtina ir Mažeikiuose įsikūrusios įmonės „Jubana“ internetinės parduotuvės konsultantas, nepanoręs prisistatyti.

„Jei nebūtų paklausos, neprekiautume. O atsargines dalis daugiausia perkame iš Kinijos, kai kurias iš Lenkijos, turime ten savo partnerius. Jei reikia, siunčiame brėžinius ir gamyklose padaromi analogai“, – daugiau į kalbas nesileido telefonu atsiliepęs įmonės darbuotojas.

Sunkiausia dalių gauti po 2000-ųjų pagamintiems traktoriams

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, MTZ / Belarus traktorių Lietuvos ūkiuose vis dar yra gana nemažai. Daugiausia jų galima rasti smulkiuose, prekinės gamybos nevykdančiuose ūkiuose (iš 112 tūkst. Lietuvos ūkininkų, smulkūs ūkiai sudaro didžiausią dalį) – juose tokie traktoriai per metus išvažiuoja tik kelis kartus kažkokių darbų daryti. Nors nemažai jų yra ir prekinę gamybą vykdančiuose ūkiuose, bet naudojami jie paprastai smulkesniems, mažiau energijos reikalaujantiems darbams.

Pasak LŪS pirmininko, senesnės gamybos baltarusiškiems traktoriams gauti atsarginių dalių iš tiesų ne problema, nes „jos buvo vieno tipažo ir kepė jas visi, kas tik netingėjo“. Todėl rinkoje daugiausia galima rasti Kinijoje gamintas dalis, taip pat ir kitose šalyse, kuriose tik buvo prekiaujama baltarusiškais traktoriais. Tad MTZ80, MTZ82 ar dar senesnius traktorius suremontuoti nėra sunku.

„Daug daugiau iššūkių kyla dėl naujesnių, galingesnių po 2000-ųjų metų gamintų traktorių, kurie dažniau genda, be to, jie yra sukomplektuoti iš to, kas tuo metu pasitaikė po ranka gamykloje. Todėl to paties modelio traktoriaus tie patys mazgai gali būti surinkti iš kiniškų, čekiškų dalių ar dar kokių nors kitų.

Tad labai sudėtinga juos remontuoti, nes sugedus konkrečiam traktoriui, kol neišardai viso mazgo, sunku iš anksto nupirkti dalį, ją užsisakyti, nes nežinai, kas tame traktoriuje įdėta. Tie traktoriai neatitinka detalių katalogo“, – sakė R. Juknevičius.

Jo teigimu, ūkininkai įsigiję tokius traktorius kaip vakarietiškų galingesnių traktorių pigesnę alternatyvą, lig šiol laiko juos ūkiuose, nes likutinė jų vertė tokia maža, kad net neapsimoka parduoti.

LŪS pirmininkas neabejoja, kad baltarusiškos dalys sunkiau prieinamos, todėl rinkoje vyrauja ne originalios, o pakaitinės.

„Kita vertus, sakyti, kad baltarusiškos originalios dalys būtų gerokai kokybiškesnės nei alternatyvos, negalima, nes kalbant apie kokybę, dar iki visų sankcijų ir tiekimo suvaržymų MTZ gamykloje ji jau buvo suprastėjusi – nei guoliai, nei dantračiai, nei kiti dalykai, kurie tame traktoriuje yra originalūs, iš gamyklos nupirkti tiesiogiai, nebūtinai laikė tiek, kiek anksčiau, kai griežtai buvo laikomasi standartų“, – teigė R. Juknevičius.

Paklaustas, ar skelbimuose siūlomos originalios MTZ dalys tikrai gali būti originalios, R. Juknevičius nusijuokė: „Asmeniškai dėl manęs pardavėjas turėtų labai pavargti, kad įrodytų, jog ta dalis tikrai yra originali, gaminta MTZ gamykloje. Net jei iš tos pačios Baltarusijos būtų srautas, kuo aš labai abejoju, nebūtinai tos dalys būtų pagamintos MTZ gamykloje, nes šalia daug gamyklėlių, kurios kepa, štampuoja vadinamąsias originalias dalis.“

Pasak jo, originaliomis galima būtų vadinti tik nuo kolūkio laikų užsilikusias atsargines dalis, kurių buvo sukauptos didelės atsargos ir kurios galbūt dar cirkuliuoja rinkoje.

„Ko gero, svarbiausia ne tai, detalė originali ar pakaitalas, bet jos kokybė. O kai yra daug variantų, tai ir kokybės variantų daug. Vadinasi, atsarginėmis detalėmis prekiaujanti įmonė turi atsirinkti geriausios kokybės dalis, kad išlaikytų klientus. Be to, labai svarbu kokybės ir kainos santykis“, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.