Kopenhaga / Berlynas. Europos laukuose šį sezoną darbavosi 50 saulės baterijomis varomų robotų, kurie apsėjo bei išravėjo daugiau nei 1 tūkstantį hektarų pasėlių.

Žemės ūkio robotika yra nauja verslo sritis vokiečių kompanijai „SEA GmbH“, pradedančiai fotovoltinius projektus. Pasak įmonės vadovo Kristiano Anderseno (Christian Andersen), viena svarbiausia ateities žemės ūkio užduočių yra atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.

„Vietoj iškastinio kuro žemės ūkyje galima panaudoti daugiau elektros energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių šaltinių. Pavyzdžiui, robotas „FarmDroid“ turi įmontuotą 1,6 kW saulės modulį, kuris sukuria pakankamai srovės nuolatiniam darbui. Vokietijoje saulės energijos pagalba jis gali dirbti visą parą gegužę ir birželį. Šį pavasarį praktikoje buvo patvirtinta, kad savaeigis įrenginys gali pasėti ir nuravėti 20 ha cukrinių runkelių, o tai netgi daugiau nei tikėtasi“, - sako K. Andersenas.

Vieną tokį Danijoje sukurtą robotą „FarmDroid“ savo ūkyje sutiko išbandyti Finas Johansenas (Finn Johannsen) iš Šiaurės Fryzijos. Jis pasidžiaugė cukrinių runkelių sėjos tikslumu, asmeniškai matuodamas atstumą tarp augalų liniuote. Atstumai buvo kaip ir nustatyta - 20 cm. Apie šį projektą rašo portalas f3.de.

Pasėlių ravėjimas robotais atrodo kiek kitaip, nei daugelis įsivaizduoja. „FarmDroid“ nerauna piktžolių, bet jas nupjauna plienine viela tiek iš kultūrinių augalų eilės, tiek tarp eilių. Ir tai padaro vos vieno centimetro atstumu nuo kultūrinių augalų.

Įmonė „FarmDroid ApS“ buvo įkurta Danijoje vos prieš dvejus metus (2018 m.), o dabar daugiau nei 50 jos sukurtų robotų jau dirba Europos laukuose. Šių metų pavasarį jie pasėjo ir išravėjo daugiau nei 1000 hektarų. Daugiausiai - Vokietijoje, nes čia didelis susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu, ir ūkiai už ekologišką produkciją gauna gerą atlygį.

Investicijų į robotą negalima vadinti mažomis - 65 000 eurų. „Investicijos pradeda atsiperkti tik po antrųjų metų, nes sutaupoma sėjos ir ravėjimo išlaidos. Tačiau kiekvienas, neturintis nieko bendra su skaitmeniniais prietaisais, nesvarbu, ar tai išmanusis telefonas, ar kiti įrankiai, ir neįsisavinęs jų naudojimo, nesugebės valdyti ir žemės ūkio roboto “, - patirtimi išbandant robotą dalijasi ūkininkas F. Johansenas.

Tiesą sakant, tokie piktžolėms ravėti skirti robotai vis dar priklauso nuo nenuspėjamų veiksnių. Norint paleisti darbo programas ir valdyti įrenginį, jiems reikia patikimo belaidžio ryšio ir nuolatinės saulės šviesos, kad būtų galima įkrauti baterijas.

Be to, tokiems robotams reikalingas idealus laukas, kuris turi būti lygus ar ne didesnio negu 10 laipsnių nuolydžio. Kai kurios mašinos nesugeba atlikti užduočių, judėdamos pernelyg šlapioje dirvoje. Taigi, prieš įsigydamas novatorišką mechanizmą, ūkininkas kartu su pardavėju turi įvertinti lauko būklę.

Vokietijos DLG žemės ūkio draugijos surengtame internetiniame seminare Rene Janikas Jorgensenas (Rene Yannick Jörgensen), „FarmDroid ApS“ generalinis direktorius, sakė, kad šiandien dar negalima lyginti robotų-ravėtojų ir sintetinių agrochemikalų (herbicidų) efektyvumo.

Dideli augalininkystės ūkiai įpratę savo lauką bet kokiomis aplinkybėmis laikyti švarų, be piktžolių ir jas naikina herbicidais. O maži ekologiniai ūkiai leidžia tam tikram skaičiui piktžolių išaugti ir tuomet jas naikina mechaniškai. Tai yra skirtingos žemės ūkio sistemos, todėl ravėjimo robotai vis dar įdomesni ekologiškoms įmonėms. Ekologinius pasėlius reikia pradėti ravėti, kol kultūriniai augalai dar nesudygę, nes vėliau piktžoles šalinant mechaninėmis priemonėmis labai sunku nepakenkti ir pasėliui.

MŪ inf.