Vilnius. Antradienį Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi vienoje iš lietuviško kapitalo įmonių „Bioversio“, kurioje mikrobiologijos mokslininkai kuria preparatus, anot jų, galinčius padėti įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus.

„Kai kalbame apie kovą su klimato kaitos krize, žemės ūkio sektorius yra ypatingas, nes gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didindamas absorbcijas, kai CO₂ iš atmosferos sugeriamas ir užrakinamas dirvožemyje. Todėl praktikos, priemonės ir technologijos, kurios skatina didesnį anglies kaupimą ir kartu teikia kitą naudą, pavyzdžiui, saugo dirvožemio biologinę įvairovę ar didina derlingumą, yra labai svarbios ir perspektyvios. Sveikintina, kad tokios inovatyvios ir aplinkai draugiškos technologijos vystomos ir Lietuvoje“, – sako ministras K. Navickas.

Jau septynerius metus plėtojama ir tobulinama dirvožemiui skirtų mikroorganizmų preparatų technologija žaliojo kurso kontekste tampa dar aktualesnė. Ji padeda žemės ūkio specialistams spręsti dirvožemio kokybinių parametrų ir produktyvumo klausimą.

„Mūsų gaminami mikrobiologiniai preparatai nėra trąša. Tai – pagalbinė priemonė, kurią naudojant tiek trąšų, tiek pesticidų reikia mažiau.

Mikroorganizmams skaidant dirvožemyje esančias liekanas, skatinama ir humuso gamyba, kuriame lengviau išlaikomos visos augalams reikalingos maistinės medžiagos: CO₂, kaip organinė medžiaga, kalis, fosforas ir azotas“, – aiškina „Bioversio“ direktorius Stanislav Balion.

Kaip rodo „Bioversio“ penkerių metų bandymų rezultatai, naudojant mikroskopinius grybus per metus 1 ha vidutiniškai užrakinama 1 t anglies, t. y. 3,67 t/ha CO2/ha.

Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 mln. t CO₂ – maždaug 2,4 mln. t daugiau nei visod Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisijos.

„Gavę tokius tyrimų ir bandymų rezultatus matome, kad mikrobiologiniai produktai gali būti vienas įrankių pasiekti žaliojo kurso keliamus reikalavimus“, – teigia S. Balion.

Mikrobiologija – žemės ūkio ateitis

Europai siekiant tvarumo įvairiuose sektoriuose, ūkininkai ieško būdu, kaip išpildyti keliamus reikalavimus, tad atsigręžia į mikrobiologijos produktus.

Specialistų teigimu, nors tokių preparatų populiarumas didėja, tačiau per mažai ūkininkų ryžtasi naudoti mikroorganizmus. Pagrindinė to priežastis – žinių trūkumas.

„Dalis ūkininkų Lietuvoje vis dar yra labai konservatyvūs, jie pasitiki laiko patikrintais metodais, o prieš išbandydami naujus nori pamatyti įvairių bandymų rezultatus, o geriausia – išgirsti kito ūkininko patirtį.

Vis dėlto tie, kurie ryžtasi naudoti mikrobiologinius preparatus savo ūkiuose, mato, kad tai veikia: augalai geriau maitinasi, jie atsparesni ligoms, o ir derlius vidutiniškai gali didėti net 7–9 proc.“, – patirtimi dalijasi Pasvalio rajono ūkininkas ir kooperatyvo „Šiaurės Aruodai“ narys Kasparas Mulevičius.

„Bioversio“ technologijų vadovo Arnoldo Jurio teigimu, nereikėtų stebėtis, kad ūkininkams kyla klausimų – daugelis jų turi įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, o ir ūkininkavimo sezonas Lietuvoje nėra ilgas.

Vis tik mokslininkas priduria, kad kartu itin svarbu suvokti, jog ūkininkaujant dirvožemio struktūra pažeidžiama ir išbalansuojama. Dėl to gali atsirasti ligas sukeliančių mikroorganizmų, sumažėti maistinių medžiagų. Mikroorganizmų preparatai padeda šią pusiausvyrą sugrąžinti, nes jie patys yra iš gamtos.

„Dirvožemio mikrobiologiją įvardijame kaip ateitį, kuri taps pirmu pasirinkimu ūkininkams visoje Europoje, ne tik dėl žaliojo kurso reikalavimų, bet ir dėl to, kad bus suvokiama ir išnaudojama tokių preparatų nauda.

Dirvožemio mikrobiologija – darbas su priežastimis, o cheminės priemonės ir trąšos reikalingos susidoroti su pasekmėmis. Iki dirvožemio mikrobiologijos efektyvių priemonių dirbti su blogėjančio dirvožemio priežastimi neturėjome“, – sako „Bioversio“ technologijų vadovas A. Jurys.