Tauragės apskrities verslininkai 2018 metais metais sulaukė bene didžiausių verslo aplinkos pagerėjimo pokyčių. Tiek verslininkai, tiek verslo asociacijų atstovai teigiamai įvertino savivaldybių veiklą ir bendrą verslo aplinką.

Net trijose iš keturių Tauragės apskrities savivaldybių – Jurbarko r., Šilalės r. ir Tauragės r. - šiais metais aplinka verslui ženkliai gerėjo. Tiesa, Tauragės apskričiai priklausanti Pagėgių savivaldybė metai iš metų susiduria su didžiausiomis kliūtimis, o šiemet užėmė paskutinę vietą pagal palankumą verslui visos šalies mastu. Mažiausiai barjerų regione patiria Tauragės r. savivaldybės verslininkai – 16 vieta; Šilalės r. savivaldybė pagal palankumą verslui atsidūrė 30 vietoje, Jurbarko r. – 45, o Pagėgių savivaldybė – 60 vietoje.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Sparčiai gausėjo įmonių skaičius

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Kaip ir 2016 bei 2017 m., 2018 m. palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

Tuo tarpu Tauragės r. savivaldybės verslo laisvės indeksas siekia 100 proc., Šilalės r. – 81 proc., Jurbarko r. – 70 proc., Pagėgių r. – 57 proc. šalies vidurkio.

„2018 m. atlikta smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad Tauragės apskrityje fiksuojamas bene didžiausias verslo aplinkos pagerėjimo pokytis palyginus su praėjusiais metais. Čia taip pat sparčiai augo smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, verslo aplinką geriau įvertino ir regioninių verslo asociacijų bei savivaldybių atstovai“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Nerimauja dėl mokesčių naštos ir gyventojų emigracijos

Vertindami didžiausias problemas verslo plėtrai, Tauragės apskrityje, kaip ir daugumoje Lietuvos apskričių, įmonių vadovai išskyrė mokesčių naštą (70 proc.) ir veiklos sąnaudų augimą (39 proc.).

Kaip galimas didžiausias socialines grėsmes per artimiausius 5 metus Tauragės verslininkai įvardijo emigraciją (35 proc.), visuomenės senėjimą ir pensininkų skaičiaus augimą (17 proc.) bei regioninę atskirtį (17 proc.).

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Tauragės apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 44 proc., darbo jėgos mokesčius (22 proc.) ir kapitalo mokesčius (22 proc.).

„Tauragės regiono verslininkų nuotaikos, kalbant apie didžiausias socialines ir ekonomines grėsmes, nedaug skiriasi nuo bendrų visos šalies tendencijų. Mokesčių naštą absoliuti dauguma verslininkų įvardija kaip didžiausią kliūtį ir grėsmę. Tiesa, Tauragė išsiskiria tuo, kad verslininkai čia nejaučia nerimo dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, kai tuo tarpu kituose rajonuose tai – gana ženkli problema“, – sako G. Kubiliūnienė.   

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti aktyvesnis naudojimasis ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis, didesnis dėmesys darbuotojų motyvavimui, aktyvesnis verslo ir savivaldos institucijų dialogas.