Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės.

NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).

Juridiniai asmenys. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos:

• Įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas – minėtomis sąjungomis ir sandraugomis laikytinos Nepriklausomų valstybių sandrauga (http://www.e-cis.info/), Eurazijos ekonominė sąjunga (http://www.eaeunion.org/#) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (https://www.odkb-csto.org/).
• Kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:

1. Europos Sąjungos (https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_en#tab-0-0 ).
2. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (https://www.nato.int/cps/em/natohq/topics_52044.htm).
3. Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
4. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (http://www.oecd.org/about/membersandpartners/list-oecd-member-countries.htm).

Fiziniai asmenys. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t. y. užsienio valstybė, kurios užsienio subjektas pageidauja Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus, neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų – Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – narė.

Pabrėžiame, kad Konstituciniame įstatyme nustatytos dvi būtinosios sąlygos, jog užsienio subjektas būtų laikomas atitinkančiu Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, todėl subjektas, neatitinkantis bent vienos iš dviejų būtinų sąlygų, negali būti laikomas subjektu, galinčiu įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvoje.

Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad minėti teisės aktai užsienio subjektams nustato privalomus atitikti reikalavimus, kad pastarieji galėtų būti nuosavybės teisės į žemę, vidaus vandenis ir miškus subjektais, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tokiam užsienio subjektui siekiant įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvoje būtų taikomos ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos ir reikalavimai, priklausomai nuo siekiamos įsigyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

NŽT inf.