Vilnius. Ūkininkai tikisi, kad naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijai mažinti.

Jie pažymi, kad šiuo metu dokumentacijos yra per daug, ji dažnai sunkiai suprantama, o tikrintojai, dėl praktinės ūkininkavimo patirties stygiaus neretai skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję susitvarkyti su dokumentais ir procesais.

„Laukiame naujos politinės valdžios, kuri gal nulenks sustabdys tą įsisenėjusi ir įsibėgėjusį biurokratizmą, pernelyg didelę kontrolę, patikras ir spaudimą.

Dabar su žaliavų supirkimo kainomis, kurios yra rinkoje, konkuruoti sunku, bet dar baisiau yra, kaip susitvarkyti su biurokratine našta“, – BNS sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Tikimės adekvatumo ir tokios politikos, kuri būtų palanki žemės ūkiui. Lietuva – žemės ūkio šalis, mes naftos nepumpuojame“, – pridūrė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. 

Pašnekovai sutiko, kad, tikėtina, nauja valdžia šias problemas išspręs. 

„Žemės ūkio ministrai tie, kurie dabar įvardyti, visi geri ir palankūs bus. Manome, kad šitas dalykas bus paspręstas. Viltis dedame, buvom susitikę kone su visomis politinėmis partijomis, kurios į Seimą ėjo. Jų nuostatos ir jų matymas yra toks – vis tik reikia nulenkti šią biurokratiją“, – sakė J. Sviderskis. 

I. Hofmanas pažymėjo, kad žemės ūkis itin dinamiškas, o jame vykstantys procesai dažnai priklauso nuo gamtos, kuri nenuspėjama ir nekontroliuojama. 

„Žemės ūkis, reikia suprasti, yra labai dinamiškas, tad įsprausti jį į kažkokius laiko rėmus, labai griežtai reglamentuoti, pavyzdžiui, kad būtų taikoma tik tokia žemės dirbimo technologija, o ne kitokia, (...) kažkokie sėjimo terminai... Tai yra labai sudėtinga, nes darbas vyksta po atviru dangumi, priklauso nuo gamtos aplinkybių. Ir kitą kartą gali netilpti į tuos rėmus dėl aplinkybių, kurių niekas negali kontroliuoti“, – problemą aiškino jis. 

Tikrintojai patys nemoka ūkininkauti

Pašnekovai teigė, kad dažna problema – ne tik didelis dokumentacijos kiekis ir nesuprantamumas, bet ir tikrintojų kompetencijos trūkumas. 

„Įsivaizduokite, žmogus, kuris baigęs ekonomiką, neturintis ryšio su kaimu, įsidarbino Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Jis vertina, pavyzdžiui, ūkininko investicinį projektą. Išmoko ekonomiką teoriškai, bet tai yra viena, o žemės ūkyje tai praktiškai yra kita. Ten gi kita specifika, kultūrų auginimas, verslo planus dar ūkininkai daro. Jie planuoja penkeriems metams, bet, pavyzdžiui, bus nepalanki žiema ir tavo visa sėjomaina subirs. Jei tavo žieminės kultūros neperžiemoja, turi atsėti vasarinėmis“, – aiškino I. Hofmanas. 

„Vadovėliniai tikrintojai, baigę mokslus, gal jie ir gerai baigę, bet yra vadovėliniai. Tai, kas yra gyvenime, labai skiriasi. (...)  Nesakau, kad tų knygučių nereikia, bet šalia jų reikia ir paminti į mėšlą“, – sakė J. Sviderskis. 

Jo teigimu, ūkininkai dažnai klysta ne iš piktos valios, bet ir nežinojimo. J. Sviderskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokias klaidas leidžia pataisyti, konsultuoja. Be to, anot LŽŪBA direktoriaus, nedidelė tikrintojo skirta bauda daro didesnę žalą nei jos suma – netinkamai vykdant veiklą mažinamas finansavimas.

„Mokesčiai (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS), pavyzdžiui, jeigu kažką ne taip padarei, tai jie tikrai nenuskalpuos, o sakys, Jonai, Petrai, žiūrėk, ne taip, o kitaip reikėjo daryti. (...) Tai va, dabar žinok, pasitaisyk, sumokėk tą priemoką, kurią reikia“, – pasakojo J. Sviderskis.

„Ta bauda (...) persiduoda, įsirašo į sistemą, ateina į Mokėjimo agentūrą ir tada ji, priklausomai nuo to, koks pažeidimas, mažina tiesiogines išmokas. Tada tie ūkininkai gauna 10, 20 ar 25 tūkst. Eur baudas, (...) bet tai yra nuoskaitos nuo veiklos“, – aiškino ūkininkas. 

Jis taip pat teigė, kad kai kurie reikalavimai yra nelogiški ir daro daugiau žalos nei naudos. 

„Jeigu banda lauke, kaitina saulė arba lietus lyja, o ji (karvė – BNS) ten susirietusi stovi, tai sako tikrintojai, kad reikia išvesti jas į laukus, nes ten joms yra gera. O jeigu ta mano karvelė stovi tvarte užtverta ir dar ten muzika groja, o muzika groja, nes yra tyrimai atlikti, kad pieningumą tai skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė, jūs industriniai“, – pasakojo J. Sviderskis. 

Reikalingi pokyčiai sistemoje

I. Hofmanas įsitikinęs, kad tikrintojai finansiškai skatinami rašyti baudas. 

„Susiformavo nauja tokia baudimo, sankcijų taikymo politika tarp tikrintojų. Kodėl taip yra? Nes skatinami specialistai buvo tų tikrinančių institucijų už nubaustų ūkininkų skaičių gauti priedą. Tą mes turime keisti. (...) Tikimės iš naujos Vyriausybės, kad skirtų premijas už konsultavimą, už tai, kad nenubaudė ūkininkų“, – sakė jis. 

Abu pašnekovai sutiko, kad problemą padėtų spręsti ne tik mažesnis biurokratizmas, bet ir ūkininkų švietimas – pavyzdžiui, baigę mokslus jie galėtų atlikti praktiką ūkiuose.

„Čia jau galėtų būti ir švietimo problema. Galėtų siųsti stažuotis specialistus į gamybą pas ūkininkus, kad įgytų praktinių žinių. (...) Bet tai yra gal sudėtingiau, nes tie specialistai ruošiami plačiam profiliui. (...) Bet pačios institucijos galėtų dėti daugiau pastangų juos apmokyti“, – sakė I. Hofmanas. 

Būsimos valdančiosios koalicijos sutarties priede teigiama, kad žemės ūkio ministro portfelis atiteks partijai „Nemuno aušra“.