Vilnius. Duona, cukrus ir sviestas – šiuos produktus kasdien vartoja daugiausia Lietuvos gyventojų. Beveik pusė žmonių kasdien valgo duonos (47 proc.), o daugiau kaip trečdalis (37 proc.) – kasdien vartoja cukraus. Vis dėlto pastebima, kad per trejus metus kasdien vartojančių cukraus sumažėjo 15 proc. punktų.
„Matome tendenciją, kad žmonės stengiasi valgyti sveikesnį ir įvairesnį maistą, todėl produktų, dominuojančių kasdien, yra santykinai nedaug. Daugiau produktų – mėsos, sūrio, kiaušinių, makaronų ir pan. – kuriuos žmonės valgo kelis kartus per savaitę. Kita vertus, nors grynojo cukraus vartojimas mažėja – saldžių dalykų gyventojai nelinkę atsisakyti: pvz. valgančiųjų šokoladą, šokoladinius batonėlius, saldainius gyventojų kiekis per trejus metus beveik nekito“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar“ tyrimų vadovė.
Daržoves kasdien vartoja tik ketvirtadalis
Pasak tyrimų ekspertės, žiūrint į produktų, vartojamų bent kartą per savaitę, lentelę, pastebima tendencija, kad sveikesnių produktų vartojimas po truputį didėja, o ribotinų – po truputį mažėja.
„Žuvies vartojimas per pastaruosius metus padidėjo 4 procentiniais punktais, nors šią produkto grupę bent kartą per savaitę valgo vis dar tik kiek daugiau trečdalio gyventojų (36 proc.). Labiausiai augo sūrio ir jogurto vartojimas, o labiausiai mažėjo – baltos duonos, kečupo ir dešrelių, sardelių vartojimas“, – analizavo ekspertė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad cukraus vartojimas per trejus metus sumažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau moterys ir vyresnio amžiaus žmonės cukraus apskritai vartoja mažiau. Vis dėlto vaisiai ir daržovės dar netapo daugumai kasdienio raciono dalimi – kasdien juos vartoja tik apie ketvirtadalį gyventojų.
Skirtingos kartos – skirtingai valgo
J. Dundulytė pastebi, kad 16–29 m. amžiaus grupėje žmonės vartoja įvairesnius maisto produktus, bet nebūtinai sveikus. „Tyrimas rodo, kad jie dažniau nei kitos amžiaus grupės valgo šaldytus ar greitai paruošiamus produktus, pusfabrikačius, dažniau vartoja kečupą ir valgo daugiau saldumynų. Tuo tarpu, 30–49 m. grupė taip pat valgo įvairius produktus, tačiau išsiskiria kiek didesniu šviežių vaisių vartojimu, dažniau renkasi baltos duonos gaminius, jautieną, kiaulieną bei sūrį“, – akcentavo „Kantar“ tyrimų vadovė. Pasak jos, vyriausia grupė pasižymi tuo, kad vartoja ne tokį įvairų maistą, dažniau nei kitos amžiaus grupės valgo sviestą ir varškės sūrį.
„Ko nors” nevalgo dauguma tautiečių
Pasak J. Dundulytės, skaičiai rodo, kad net įprastai sveikais laikomi produktai – pienas, jogurtas, varškė, mėsa – turi po dešimtadalį ir daugiau žmonių apskritai nevartojančių šio produkto. Iš viso yra beveik 40 produktų kategorijų, kurių nevalgo 5 ir daugiau procentai gyventojų.
„Daugėja žmonių, nevalgančių mėsos produktų ar atsisakančių kažkurios kitos maisto produktų grupės, pvz. grūdų. Save laikančių vegetarais dabar yra apie 7 proc. Tačiau įdomu tai, kad faktiškai dauguma maisto produktų grupių turi grupę žmonių visai to produkto nevartojančių – nesvarbu, ar tai mėsa, žuvis, makaronai, sūris, jogurtas, šviežiai kepta duona ar saldumynai – yra žmonių, kurie to nevalgo“, – sako J. Dundulytė.
Populiarėja paruošti vartojimui produktai
Kita įdomi tendencija susijusi su paruoštais vartojimui produktais: nors maždaug kas antras žmogus jų nevartoja, kategoriškai jų atsisakančių dalis per trejus metus mažėja.
„Galbūt greitesnis gyvenimo tempas lemia ir tokių produktų paklausą: greitai paruošiamos košės ar makaronai, karštas maistas nuo prekystalio, tirpios sriubos ir šaldytos picos – matome, kad daugėja šių produktų vartotojų“, – pastebi „Kantar“ tyrimų vadovė J. Dundulytė.
Kaip maitinasi moterys
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad moterys labiau linkusios rinktis tradiciškai sveikais laikomus produktus. Jos dažniau vartoja šviežius vaisius, daržoves, jogurtą, tuo tarpu vyrai dažniau nei moterys renkasi baltą duoną, cukrų, makaronus, šaldytą ar jau paruoštą maistą. Vyrai labiau linkę rinktis mėsos produktus ir daugiau užkandžiauti. Kita vertus, kalbant apie šokoladą, sausainius ir saldainius, moterys ir vyrai panašūs smaližiai – bent kartą per savaitę pasmaguriauja beveik trečdalis.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Prezidentas siūlo daugiau lėšų skirti rajonų keliams
2024-11-22 -
Už žemę dar liko sumokėti beveik 17 milijonų
2024-11-15 -
Prancūzijos įmonė tapo vienintele „Roquette Amilina“ akcininke
2024-11-14
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)