Vilnius. Teismas iš naujo turės spręsti, ar Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir netoli Vilniaus paukštyno esančio sklypo savininkas nepažeidė paukštyno teisių, įmonei siekiant įteisinti sanitarinės apsaugos zoną (SAZ) aplink paukštidžių kompleksą.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino Vilniaus paukštyno prašymą ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT panaikino Regionų administracinio teismo balandžio 16 d. nutartį – pastarasis patvirtino sklypo savininko ir NŽT pasirašytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.

„Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl Vilniaus paukštyno teisės į teisminę gynybą, (...) sprendimo įtakos paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių, kilsiančių patvirtinus taikos sutartį, ir panaikinus sprendimą dėl taikos sutarties įgyvendinamumo“, – nusprendė LVAT. 

Vilniaus paukštyno komunikacijos vadovė Sandra Vičienė BNS aiškino, kad dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris reikalavo įforminti SAZ iki 2022-ųjų pabaigos, 2021 m. pabaigoje įmonė inicijavo paukštidžių SAZ įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre – pateikė dokumentus NŽT, kuri juos įregistravo. Jei paukštynas būtų to nepadaręs, nebūtų galėjęs tęsti veiklos.

„Vilniaus paukštynas skundė Teismo nutartį dėl taikos sutarties, kuria pripažintas negaliojančiu NŽT sprendimas įrašyti SAZ į konkretaus sklypo duomenis, patvirtinimo. (...) Vilniaus paukštynas ne tik nebuvo įtrauktas į jos sudarymą, bet dar daugiau – net nebuvo įvertinta, ar ši sutartis nepažeidžia įmonės teisių“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.

Bendrovė teismui teigė, kad taikos sutartimi NŽT ir sklypo savininkas susitarė, jog SAZ nenustatyta, o teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dėl Vilniaus rajono teritorijos dalies Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose yra negaliojantys – tai reiškia, kad Vilniaus paukštynas negali išsakyti savo pozicijos dėl NŽT sprendimų ar kitaip ginti savo teisių.

„Patvirtinus taikos sutartį, Vilniaus paukštyno prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, nes trečiasis suinteresuotas asmuo (Vilniaus paukštynas – BNS) neturi NŽT priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį galėtų skųsti“, – Teismui teigė bendrovė.

NŽT teigė, kad taikos sutartis su paukštynu nesusijusi ir jam jokios įtakos nedaro.

„Taikos sutartimi sprendžiama dėl sprendimo, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes sanitarinės apsaugos zonos teritorija sprendimu nebuvo nustatyta“, – Teismui teigė NŽT.

Be to, NŽT teigimu, taikos sutartimi ji ir sklypo savininkas susitarė pripažinti netekusiu galios sprendimą, kuriuo nepagrįstai įtvirtinta klaidos taisymo procedūra.

Vilniaus paukštynas BNS teigė, kad yra pasiryžęs ieškoti kompromisų dėl SAZ ir sprendimų, kurie būtų priimtini visoms šalims. Be to, įmonė pradėjo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

„Remdamiesi šiuo vertinimu planuojame koreguoti SAZ, kad būtų tinkamai apsaugota aplinka ir bendruomenės interesai. Be to, esame pradėję investicijų programą, skirtą dar labiau sumažinti įmonės daromą poveikį aplinkai“, – teigė paukštynas.

SAZ, kur yra gyvenamųjų namų, viešbučių ir įvairių kitų statinių, verslo įmonių keliama tarša nuo šių metų negali viršyti nustatytų kvapų ar triukšmo ribų. Seimas tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas priėmė pernai gruodį.

Nauja tvarka taikoma ir tada, kai SAZ brėžiamos dėl verslo, pradėjusio veiklą iki sklypų šiose zonose suformavimo, pavyzdžiui, teritorijose, kur iki planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti sklypai.

Vilniaus paukštyno paukštidės vienoje šių zonų veikia nuo 1964 metų, todėl ten turi būti formuojamas sklypas.

Seimas įpareigojo įmones tokiais „klaidos taisymo“ atvejais – kai veikla buvo vykdoma anksčiau nei šalia pradėti formuoti sklypai, apie nustatytas zonas informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus.

Įmonės pačios turi apskaičiuoti, koks galėtų būti jų poveikis aplinkai ir SAZ negalėtų išlipti iš jų sklypų ribų.