Kaunas. Šiemet pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ Lietuvos žemdirbiams išmokėjo 13,5 mln. Eur draudimo išmokų – 27 proc. mažiau nei pernai, kai apdraustų pasėlių nuostoliai siekė 18,6 mln. eurų.

Pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus šiemet sulaukta 3 617 – 55 proc. daugiau nei 2023 m. (2 328). Pažeistas pasėlių plotas sudarė 135,7 tūkst. ha – 44 proc. daugiau nei pernai (94 tūkst. ha).

Labiausiai nukentėjo Telšių, Širvintų, Kaišiadorių, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio, Mažeikių, Ukmergės ir Jonavos rajonų pasėliai – rapsai, javai, pupos ir kt.

Šiemet, jau trečius metus iš eilės, Lietuvoje pasireiškė visos 8 rizikos, nuo kurių draudžiami pasėliai: kruša, audra, liūtis, ugnis, iššalimas, pavasarinės šalnos, ilgalaikis lietus ir stichinė sausra.

„Pernai didžiausių nuostolių sukėlė šalnos ir krušos žalos, atskiruose regionuose nuostoliai siekė net iki 95 procentų. Šiemet didžiausių nuostolių atnešė liūtys ir audros. Nors šiemet žalų vertintojai apžiūrėjo net 30 proc. daugiau pažeistų laukų, beveik 14 tūkst., nuostolių mastas tuose laukuose buvo mažesnis.

Be to, ūkininkai pradėjo daugiau draustis ir šiemet pirmąkart turime jau visuose šalies rajonuose apsidraudusių žemdirbių, todėl ir riziką pavyko paskirstyti per visą Lietuvos teritoriją“, – metus lygina „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Per paskutinius 5 metus apsidraudusiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 3 kartus – iki 3 000 žemdirbių, o apdraustas plotas pasiekė trečdalį viso galimo apdrausti ploto (skirtingais metais Lietuvoje galima apdrausti nuo 1,5 iki 1,7 mln. hektarų). Matyti ir dar viena gera tendencija – vis daugiau smulkių bei specializuotų ūkių imasi drausti pasėlius.

2024-ieji – negailestingi Europos šalių pasėliams

VH duomenimis, Europoje šiemet labiausiai nukentėjo Belgija, kur kruša nuniokojo visos šalies regionus. Savidraudos fondo žemdirbių nuostolingumas Belgijoje siekia net 356 proc. Didžiulių nuostolių patyrė ir Nyderlandų žemdirbiai (140 proc. nuostolingumas), Lenkijos (110 proc.), Latvijos (102 proc.). Lietuvoje nuostolingumas šiais metais siekė 56 procentus. 

Dešimtyje Europos šalių pasėlius draudžiantis fondas šiemet žemdirbiams išmokėjo daugiau nei 300 mln. Eur draudimo išmokų. 2024-aisiais, kaip ir pernai, pasėlių žalų išmokos pranoko draudimo įmokas.

„Europoje pokyčius matome jau 20 metų – klimato kaita skatina smarkias krušas, liūtis, pavasarines šalnas ir kt. Anksčiau pasėlius drausdavome tik nuo krušos, o dabar problemos platesnės ir gilesnės. Taip pat ir 2024-ieji Europoje buvo negailestingi. Tai yra didžiausias iššūkis mums – rasti pusiausvyrą tarp pagalbos ūkininkams ir prisiimamos rizikos, nes jei rizika bus per didelė, pasėlių savidraudos fondas žlugs. Todėl stebime iškylančias naujas situacijas, iškart jas analizuojame ir ieškome sprendimų, kad kitąkart užklupus tokiems meteorologiniams reiškiniams būtume pasiruošę“, – komentuoja „Vereinigte Hagel“ valdybos narys iš Vokietijos dr. Philipp’as Schonbach’as.