Vilnius. Dyzelino kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030 m. gali pasiekti 2,5 euro už litrą ribą, skaičiuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK).

Konfederacijos teigimu, atliekant skaičiavimus buvo įvertinti esminiai kainų dedamosios faktoriai, jau priimti įstatymai ir ES direktyvos. 

LAIEK skaičiavimais, reikšmingiausias kainų augimo veiksnys bus augantys valstybės mokesčiai.  Didžiausią įtaką turės penkerius ateinančius metus laipsniškai didėsiantys akcizai. 2025 metais akcizo dalis dyzelino kainoje sudaro 0,52 euro – akcizai kils dar kelerius metus iš eilės, kol 2028 metais pasieks 0,66 euro už litrą ribą.

Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) skaičiuojamas nuo visos degalų kainos įskaitant akcizą, todėl didėjant akcizui automatiškai kils ir PVM dalis, kuri šiemet dyzelino kainoje sudaro 0,26 euro už litrą.

LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius kaip dar vieną svarbią kainos augimo dedamąja įvardija dėl ES emisijų prekybos sistemos (ETS II) taikymo atsirandančią prievolę degalų pardavėjams pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurie Lietuvoje nuo 2027 m. bus įtraukti į degalų kainodarą ir mažmeninę dyzelino kainą padidins 0,166 euro, o 2030-aisiais taps viena didžiausių kainos dedamųjų ir litro dyzelino kainoje sudarys 0,541 euro.

„Kiekvienas ATL verslui leidžia išmesti tam tikrą kiekį anglies dvideginio. Degalų pardavėjai šioje sistemoje taip pat dalyvaus ir turės pirkti šiuos leidimus už rinkos kainą. Šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių”, – teigia M. Nagevičius.

LAIEK analizė parodė, kad biodegalai sudaro nežymią dalį dyzelino kainoje – 0,26 ct/l. Konfederacijos teigimu, ši kainos dalis nesikeis, nes pirmosios kartos atsinaujinantiems degalams įstatymu yra taikoma įmaišymo riba – maksimali norma, kuri nesikeis. Taigi, augant dyzelino kainai pirmos kartos atsinaujinančių degalų dalis kainoje netgi mažės ir 2030-aisiais sudarys 1 proc. galutinės kainos vartotojams.

Lietuvoje jau veikia degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (DAEI) apskaitos vienetų sistema. Degalų pardavėjai įstatymais įpareigoti didinti atsinaujinančių išteklių dalį degaluose. Tai galima padaryti rinkoje perkant DAEI vienetus. Šios sistemos esmė – benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuoja elektra ir biometanu naudojamą transportą.

LAIEK skaičiavimais, DAEI vienetų dalis bendroje dyzelino kainos struktūroje kasmet augs, tačiau išliks nežymi: šiemet sudarys iki 1 ct/l, o 2030 m. – jau beveik 10 ct/l. DAEI Kaina augs, nes kyla ES direktyvoje nustatyti reikalavimai – kokią dalį transporte turi sudaryti atsinaujinantys ištekliai.

„Nors atliekant skaičiavimus ir daroma teorinė prielaida, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje nesikeis, tai mažai tikėtina. Naftos kaina daro tiesioginę degalų kainoms, tačiau jos pokyčiai yra nepastovūs ir dažnai sunkiai prognozuojami – kainos gali keistis tiek į aukštesnę, tiek į žemesnę pusę“, – teigiama Konfederacijos pranešime.

Vis dėlto M. Nagevičius pastebi, kad Seimas gali imtis politinio sprendimo sumažinti dyzelino akcizą. „Negalėčiau atmesti scenarijaus, kad Seimas ims ir pakoreguos akcizo mokesčius 2026-2027 metams, jei matys, kad Lenkija akcizo mokesčius kelia lėčiau.  Tokiu atveju galbūt  galėtume tikėtis ir kiek mažesnių dyzelino kainų 2026-2027 metais“, – teigia LAIEK prezidentas.

Anot jo, ilgoje perspektyvoje naftos degalų visose ES šalyse bus apmokestinami daugiau, nes bendra ES tendencija – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o norint mažinti vartojimą naftos produktai negali būti pigūs.