Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Spaudos centras
Pasaulinė tendencija: vis aktyviau žvalgomasi į agromaisto inovacijas
Asociatyvi Pixabay (Chaiyan Anuwatmongkolchai) nuotr.

Vilnius. Verslai vis dažniau žvilgčioja į agromaisto sektorių, orientuotą į inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai lemia poreikis kurti tvarias maisto sistemas, atliepti naujus vartojimo įpročius, daryti mažesnį poveikį aplinkai.

Agromaisto sektorius apjungia visą maisto gamybos grandinę – nuo žemės ūkio iki maisto pramonės. Tai apima naujosios kartos technologines inovacijas: naują maistą ir alternatyvius produktus (pavyzdžiui, vabzdžių rinką, kultivuotą mėsą, mėsos ir pieno produktų alternatyvas), internetinius restoranus ir e. maisto parduotuves, naujas ūkininkavimo sistemas, agrobiotechnologijas, ūkių valdymo programinę įrangą ir daiktų internetą. 

Inovacijų agentūros ekspertai apžvelgė naujausias šio sektoriaus pasaulines tendencijos ir analizavo sektorių Lietuvoje. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Skaičiuojama, kad Europoje agromaisto įmonių vertė 2022 m. pasiekė 185 mlrd. JAV dolerių, o pagal viešąjį ir privatų finansavimą žemyne pirmauja Jungtinė Karalystė (1,4 mlrd. JAV dolerių) ir Prancūzija (1,3 mlrd. JAV dolerių). 

Pagal Lietuvoje patvirtintas prioritetines sritis, saugus maistas ir tvarūs agriobiologiniai ištekliai patenka į gyvybės mokslų srities prioritetą. Kaip rodo Inovacijų agentūros ekspertų parengta apžvalga, Lietuvoje agromaisto sektorius sudaro reikšmingą šios srities dalį, jo sukuriama BVP dalis 2022 m. siekė 8 proc. ir generavo 3,7 mlrd. eurų, t. y. apie 2 proc. nuo visų Lietuvos įmonių apyvartos. 

Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovė Jekaterinos Kalinienės teigimu, nors mūsų šalyje sektorius yra didelis, jam vis dėlto trūksta patirties ir žinių, kaip parduoti savo produktus užsienyje ir tapti pasaulinės tiekimo grandies dalimi. Dalis projektų stringa ties prototipo stadija, nes pritrūksta finansavimo arba infrastruktūros, skirtos pilotuoti prototipus. Koją kiša teisinio reguliavimo spragos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. 

2023-2027 m. laikotarpiu Lietuvoje suplanuotos 34 finansavimo priemonės, skirtos skatinti inovacijas agromaisto sektoriuje. Bendrai į Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymą ir agromaisto sektorių planuojama investuoti apie 700 mln. eurų.

Anot Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovės, Lietuva yra įsipareigojusi agromaisto sektorių transformuoti į tvarias maisto sistemas. Tai reiškia, kad visa maisto grandinė – nuo jo gamybos, transportavimo, paskirstymo iki pardavimo ir vartojimo – turėtų daryti neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai, išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius, nuo kurių priklauso maisto sistema. 

Agentūros vertinimu, Lietuva daugiau dėmesio turėtų skirti inovacijoms, kurios mažintų ekologinį pėdsaką, saugotų dirvožemio biologinę įvairovę, užtikrintų maistingą ir saugų maistą, padėtų mažinti arba perdirbti daugiau maisto atliekų. Tam gali pasitarnauti įvairiausios technologijos 

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ startuolių duomenų bazė rodo, kad šiuo metu agromaisto sektoriuje yra užsiregistravę 28 startuoliai.

Parengta: pagal Inovacijų agentūros inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos