Vilnius. Teismas įpareigojo ūkininką anksčiau grąžinti visą lengvatinę paskolą, kurią gavo kaip valstybės pagalbą nukentėjus nuo COVID-19.

Per pandemiją bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) verslo subjektams siūlė lengvatines paskolas, palūkanų kompensacijas, garantijas bei subsidijas, teikiamas kaip valstybės pagalba nukentėjusiems nuo COVID-19.

Dėl vienos iš tokių paskolų panaudojimo INVEGA kreipėsi į teismą. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė INVEGAI palankų sprendimą dėl paskolos vienašalio nutraukimo dėl sutarties pažeidimų. Bylą pralaimėjusiam paskolos gavėjui teko grąžinti visą paskolos sumą.

Šiuo atveju INVEGA suteikė fiziniam asmeniui, kuris verčiasi žemės ūkio veikla, tikslinę paskolą finansuoti apyvartinį kapitalą. Ši lengvatinė paskola, suteikta iš valstybės biudžeto, laikoma tiksline pagalba.

Tikslinės paskolos gavėjas – ūkininkas – privalėjo pateikti įrodymus, kad gautas lėšas naudojo įsigyti prekėms ar paslaugoms, būtinoms žemės ūkio veiklos apyvartiniam kapitalui.

„Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog visos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Paskolos sutarties sąlygos aiškiai numatė, jog tai yra esminis sutarties pažeidimas, leidžiantis vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Dėl to INVEGA priėmė sprendimą sutartį nutraukti ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė advokatė Greta Kubiliūnaitė.

Atsakovas nesutiko su sutarties vienašališku nutraukimu, byloje teikė priešieškinį, kuriuo prašė sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Atsakovo teigimu, sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, kadangi ne visa paskolos suma buvo panaudota ne pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas bendrovės INVEGA ieškinį tenkino visa apimtimi. Tuomet atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pasak G. Kubiliūnaitės, šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pateikė išaiškinimus, kurie aktualūs vis dažniau inicijuojamuose ginčuose dėl lengvatinių, tikslinių paskolų suteikimo.

Teismas išaiškino, kad esminis sutarties pažeidimas yra tai, jog klientas paskolą naudoja ne pagal paskirtį. Dėl to nebuvo pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo atliktam paskolos sutarties aiškinimui, kad net dalies tikslinės paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį suteikia teisę nutraukti tikslinę paskolos sutartį ir reikalauti grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą.

„Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis, vertindamas teismų praktiką, akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar visa paskola panaudota ne pagal paskirtį, ar tik jos dalis, neturi reikšmės: „Teismas šiuo atveju nurodė, kad ypač reikšminga yra ir tai, jog atsakovui ši lengvatinė paskola buvo teikiama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, o paskolos sutarties sąlygos yra susijusios su viešosios teisės normų tinkamu įgyvendinimu“.

Pasak „Sorainen“ partnerio, šis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas svarbus tiek lengvatines paskolas teikiantiems subjektams, tiek jomis besinaudojantiems.

Svarbu suprasti, kad tikslinės, lengvatinės paskolos pasižymi gana griežtomis sąlygomis ir jų nesilaikymas (kad ir tam tikroje dalyje) yra kertinis, leidžiantis paskolą išdavusiam asmeniui paskolos sutartį nutraukti vienašališkai ir reikalauti prieš terminą grąžinti visą išduotą paskolos sumą.

Vadinasi, gautoji tikslinė paskola privalo būti naudojama tik tam tikslui, kurio finansavimui ji yra suteikta. Pažeidus tokios paskolos paskirtį, netgi panaudojus tik dalį jos ne pagal paskirtį, finansuotojas įgyja teisę reikalauti visos paskolos sumos grąžinimo anksčiau termino.