Vilnius. Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai.

Rezultatai rodo, kad sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė 86,9 proc. pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Iš viso į pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą pateko apie 98 tūkst. namų ūkių.

Pasak „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktoriaus Renaldo Radvilos, apibendrinti pirmojo etapo rezultatai nuteikia optimistiškai ir rodo, kad dar gegužę ESO pradėtas aktyvus visuomenės informavimas davė teigiamą rezultatą. Tiesa, jis pridūrė, kad lūžio taškas įvyko lapkritį, kuomet per mėnesį nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių objektų skaičius pasiekė kone 60 tūkstančių.

„Rugsėjo mėnesį, kuomet tiekėjai tik pradėjo teikti individualius pasiūlymus klientams, sutartis su nepriklausomu tiekėjų sudarė daugiau nei dvidešimt tūkstančių objektų. Tiesa, pastebėta, kad šiuo laiku dažniau elektros tiekėją rinkosi vėlesnių etapų vartotojai, o ne tą turėję padaryti pirmojo etapo dalyviai.

Kalbant apie pastaruosius, į I-ąjį etapą patenkančius klientus, išaugusį jų aktyvumą pradėjome stebėti lapkričio mėnesį. Tuomet nepriklausomus tiekėjus pasirinko daugiau nei 25 tūkst. klientų. Tačiau didžiausiu intensyvumu pasižymėjo paskutinės savaitės ir dienos iki gruodžio 10 d. Didžiuliai „paskutinės minutės“ klientų srautai sukėlė iššūkius tiekėjams greitai apdoroti visus galutinius pirmojo etapo duomenis“, – sako R. Radvila.

Gruodžio 21 d. duomenimis, bendras nepriklausomą tiekėją pasirinkusių namų objektų skaičius siekia daugiau negu 194 tūkst. Iš jų pirmojo etapo dalyviai sudaro daugiau negu 85 tūkst., o likusių etapų – per 109 tūkst.

Palyginus su lapkričiu, gruodžio mėnesį nepriklausomą tiekėją pasirinkusių objektų skaičius išaugo daugiau nei 80 tūkst. 

Dalį kainos reguliuos rinka

Apžvelgdamas pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą R. Radvila pasidžiaugė ir rinkoje išaugusiu nepriklausomų tiekėjų skaičiumi.

„Pačioje pradžioje apie nepriklausomo elektros tiekimo veiklą buvo paskelbusios keturios bendrovės, o jau rudenį jų gretas papildė dar trys. Džiaugiamės tokiu tiekėjų aktyvumu, kurį vertiname kaip pasitikėjimą rinkos liberalizavimo procesu ir šio proceso dalyviais“, – pažymi R. Radvila.

Šiuo metu Lietuvoje privačius elektros vartotojus aptarnauja ir pasiūlymus jiems teikia septyni nepriklausomi tiekėjai: „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Inregnum“ ir „Perlas Energija“.

Didžiausiu elektros rinkos liberalizacijos pokyčiu taps monopolinės paslaugos perėjimas į rinkos sąlygas – reali nepriklausomų tiekėjų konkurencija ir tai, kad nuo šiol apie 40 proc. galutinės elektros kainos lems „Nord Pool“ elektros biržoje susiformavusi kaina. Iki šiol visiems privatiems elektros energijos vartotojams bent kartą per metus elektros kainą perskaičiuodavo ir nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie 50-60 proc. kainos už elektros energijos kilovatvalandę.

Tiekėjo nepasirinkusiems – laikinas sprendimas

R. Radvila primena, kad tiems pirmojo etapo dalyviams, kurie iki gruodžio 10 d. nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo, nuo sausio 1 d. vartotojo turimam objektui elektra bus tiekiama pagal garantinio tiekimo paslaugą.

Garantinio tiekimo elektros kainos dedamoji kiekvieną mėnesį keisis, nes bus nustatoma pagal praėjusio mėnesio elektros biržos „Nordpool“ kainą prie jos pridedant įstatyme numatytą 25 proc. antkainį. Tad garantinio tiekimo vartotojas kiekvieną mėnesį mokės vis kitokią elektros kainą, o pats garantinis tiekimas truks ribotą – iki 6 mėnesių trunkantį – laiką. Dėl šių aspektų vartotojai raginami pasirinkti nepriklausomą ir rinkos sąlygomis paslaugas teikiantį elektros tiekėją.

ESO taip pat atkreipia gyventojų dėmesį į tai, kad į pirmąjį pokyčio etapą patekusiems gyventojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, dėl garantinio tiekimo į ESO kreiptis ar pasirašyti su juo sutarties nereikia – ši paslauga įsijungs automatiškai.

Be to, svarbu pažymėti, kad pasirašant sutartį su nepriklausomu tiekėju, galima numatyti nuo kada ji įsigalios, tačiau šis terminas bus ne trumpesnis nei 21 diena, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo datos, ir sutaps su kalendorinio mėnesio 1 diena. Tai reiškia, jei sutartis buvo pasirašyta iki gruodžio 10-os dienos, ji įsigalios ne anksčiau sausio 1-osios. Jei sutartis bus pasirašoma jau po gruodžio 10-osios, sutartis įsigalios ir elektra iš naujo elektros tiekėjo ims tekėti jau nuo vasario 1-os dienos.

Kitąmet pokytis laukia daugiau nei 700 tūkst. vartotojų

Atverti Lietuvos elektros rinkos konkurencijai leido šių metų pavasarį Seimo priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos. Tokiu būdu mūsų šalis prisijungė prie daugumos Europos Sąjungos valstybių, kurių gyventojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Tiesa, tarp Baltijos šalių Lietuva sprendimą leisti gyventojams patiems pasirinkti elektros tiekėją priėmė paskutinė – Estija tai padarė dar 2013 m., o Latvija 2015 m.

Elektros rinkos atvėrimas konkurencijai Lietuvoje vykdomas nuosekliai, trimis etapais ir truks iki 2023 metų. Jau kitais metais prasidės antrasis etapas, kuomet priimti sprendimą dėl nepriklausomo elektros tiekėjo turės tie vartotojai, kurie per metus sunaudoja 1000–5000 kWh. Daugiausia tai – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai. Bendras jų skaičius šalyje siekia daugiau nei 700 tūkst.

Trečiaisiais reformos metais, 2022-aisiais, pasirinkti tiekėją bus pakviesti tie namų ūkiai, kurių elektros suvartojimas per metus nesiekia 1000 kWh. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijos, būstų administratoriai ir visi kiti likę vartotojai.

„Ignitis“ inf.