Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Spaudos centras
Minima Pasaulinė trąšų diena

Vilnius. Prieš daugiau nei 70 metų vienas ūkininkas išmaitindavo 19 asmenų, o šiandien - daugiau nei pusantro šimto žmonių. Kiekvienais metais pasaulyje daugėja ir žmonių. Žemės ūkiui reikia užauginti ir patiekti vis daugiau maisto – skaičiuojama, kad apie 3 mlrd. pasaulio gyventojų maisto turi tik dėl trąšų. Užtikrinti  tiekiamo maisto tvarumą ateityje – viena svarbiausių šio sektoriaus misijų. Šį iššūkį spręsti padeda modernios žemės ūkio technologijos ir trąšos, kurių dėka dirbama žemė tampa derlingesnė.

Šiandien, spalio 13-ąją, minima Pasaulinė trąšų diena. Trąšos yra gyvybiškai svarbi žemės ūkio dalis. Pagrindinė trąšų užduotis – pamaitinti augalą. Tam, kad jis augtų, vystytųsi, duotų derlių, jam reikalingos maisto medžiagos, kurias jie pasisavina per lapus arba per šaknis. Per lapus augalai pasisavina jų augimui būtiną anglies dioksidą ir nedidelį kiekį kitų mineralinių medžiagų, tačiau pagrindinis, augalui reikalingas maistas, ateina iš dirvožemio per augalo šaknis.

Trąšos augalams itin reikalingos vegetacijos pradžioje – jos padeda susiformuoti stipresnėms šaknims taip sutvirtindamos ir patį augalą, kuris vėliau tampa atsparesnis nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms, bei duoda gausesnį ir kokybiškesnį derlių.

Bioversija 22 02 02

Trąšų trūkumas gali būti ne mažiau kenksmingas nei jų perteklius, todėl labai svarbu trąšas naudoti taip, kaip nurodo gamintojas ir neviršyti rekomenduojamų normų. Kokybiškos, tinkamu laiku ir neviršijant rekomenduojamų normų naudojamos trąšos nenuodija dirvožemio, nekenkia gamtai bei augalui.

Su žemės ūkiu susiduriantys žmonės neretai pasiskirsto į dvi stovyklas. Vieni iš jų teikia pirmenybę natūralioms trąšoms, kiti linkę rinktis mineralines. Pastarosios ūkininkų mėgstamos dėl jų veiksmingumo. Pavyzdžiui, 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug 22 kilogramus grūdų. Tačiau pačiam augalui didelio skirtumo nėra – joms svarbiausia gauti maistinių medžiagų.

Trąšų gamyba aktyvi ir Lietuvoje. Didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse AB „Achema“ kasdien pagamina apie 6 tūkst. tonų azotinių trąšų. 80 proc. pagamintų trąšų eksportuojama į Vidurio ir Vakarų Europą bei kitas pasaulio šalis.

Kokybiškos lietuviškos mineralinės trąšos gaminamos atsakingai, kartu su mokslininkų pagalba parenkami subalansuoti maisto medžiagų kiekiai, elementų santykis trąšose, atsižvelgiama į reikalingas augalams normas, sudaromos tikslios trąšų naudojimo rekomendacijos, kurios nekenktų augalui ir aplinkai.

Kaip pastebi „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, kiekvienoje šalyje trąšų poreikiai skirtingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje daugiausiai naudojamos amonio salietros ir skystosios trąšos, Vidurio Europoje – lėtai tirpstančias karbamido trąšas, o štai skandinavų dirvožemiui reikalingos trąšos su daugiau sieros.

Pasak R. Miliausko, Europoje populiarėja skystosios azotinės trąšos, kurios, naudojant pažangią įrangą, leidžia tiksliai paskleisti augalui optimalų trąšų kiekį. Skystas trąšas galima ir maišyti su fosforo, kalio, sieros trąšomis ar mikroelementais – tai dar padidina efektyvaus šių trąšų panaudojimo galimybes.

„Kita tendencija Europoje – sieros trūkumas dirvožemyje. Sugriežtinus ekologinius reikalavimus dėl pramonės sieros emisijų, nėra, kas papildo dirvožemyje sieros rezervus. Pirmi šias emisijas apribojo skandinavai, todėl sieros trūksta ir auga azotinių trąšų su sieros priedais paklausa“, - sako „Achemos“ vadovas.

Europos trąšų gamintojų asociacijai „Fertilizers Europe“ priklausančios įmonės, tarp jų – ir „Achema“, sutaria, kad užauginti pakankamą kiekį maisto milijardams žmonių galima tik protingai naudojant trąšas ir investuojant į novatoriškų žemės ūkio technologijų kūrimą.

„Achemos“ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos