


Kėdainių r. Ūkininkas Mindaugas Šemežys 400 ha ūkyje taiko mokslu paremtus sprendimus, diegia naujausias technologijas ir domisi ateities projektais.
Inovacijoms neabejingas ūkininkas neslepia, kad ne visos jos pasiteisina, tačiau net ir klaidos tampa gera patirtimi.
Pasak M. Šemežio, vienas geras sprendimas gali vienu kartu atpirkti visas prieš tai patirtas nesėkmes.
Kokius pažangius sprendimus naudojate?
Mano pagrindinis tikslas yra dirbti efektyviai – nešvaistyti išteklių, tausoti gamtą, gerai apskaičiuoti, kas atsiperka, kad būtų už ką pragyventi ir dar vaikams palikti.
Jeigu nori dirbti ne aklai, o apskaičiuotai, būti konkurencingas – nuo mokslo ir naujovių nepabėgsi.
Techniką modernizuoti pradėjome 2009 metais. Į traktorius įdiegėme automatinio vairavimo funkciją, sekcijų kontrolę. Nuo 2016 m. nebeariame, taikome bearimę technologiją.
Pirmuosius dirvožemio tyrimus atlikome 2012 m., kartojame juos kas penkerius metus. Šiemet jau bus trečias ciklas. Šie tyrimai leidžia sužinoti dirvožemio būklę, kokių medžiagų trūksta, taip pat naudoti jas tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia.
Prieš dvejus metus pavasarį pradėjome taikyti tikslųjį purškimą. Dronai nuskenuoja laukus, sudaro tręšimo žemėlapius. Samdome agronomus, kurie nustato, kiek ir kokių trąšų reikia vienai tonai, kad užaugtų geras derlius, o auginti nebūtų per brangu.
Bendradarbiauju su Žemės ūkio akademijos specialistais, kurie analizuoja augalų auginimą, stebi, kokių mikroelementų trūksta. Jie kuria augalų lapų skenerį. Mes irgi planuojame jį išbandyti. Galėsime nuskenuoti lauką, sužinoti, ko trūksta augalams, sudaryti tręšimo planą ir duoti augalams tai, ko jiems reikia.
Kas motyvuoja diegti technologijas?
Nuo pat mažų dienų, kai tėvai pradėjo ūkininkauti, man vis kildavo azartas sužinoti ir išbandyti, ką naujo galima pritaikyti. Žinau, kad technologijos kainuoja, bet jos atsiperka.
Žinoma, ne visada laimiu. Kartais suklystu, bet pasiteisinę sprendimai atperka ir tuos, kurie nesuveikė. Dėl to vis tiek matau didesnę naudą bandyti, o ne stovėti vietoje.
Kaip sužinote apie naujoves, iš kur semiatės žinių?
Pats negaliu visko žinoti, todėl bendrauju su kitais ūkininkais, lankausi konferencijose, lauko dienose. Kai pamatau, kad ko nors nežinau, nesuprantu, kreipiuosi į tuos, kurie gali padėti. Kuo daugiau bendrauju, plečiu akiratį, tuo produktyviau dirba ūkis.
Kaip reaguojate į kaltinimus, kad ūkininkai teršia aplinką?
Mane asmeniškai tai ypač žeidžia. Mes dirbame gamtoje, todėl turime ją saugoti. Nepilame chemijos nei ant laukų, nei į griovį, nes tikslas – dirbti ekonomiškai, be to, patys valgome savo užaugintą maistą.
Ūkinė veikla šiandien yra viena labiausiai ir griežčiausiai reguliuojamų sričių. Bet ir patys stengiamės – prižiūrime aplinką, paliekame oazių gyvūnams. Gamta duoda mums derlių, būtų labai neprotinga jai kenkti. Dėl to ir domimės naujienomis, taikome įvairias technologijas, kad dirbdami tausotume išteklius ir aplinką.
Kaip, jūsų nuomone, keisis Lietuvos žemės ūkis per artimiausius penkerius metus?
Manau, ūkiuose atsiras daugiau autonomijos. Žemės ūkyje darbas sunkus, žmonių kaimuose mažėja, jaunimas šio darbo dirbti nenori. Taigi, reikės ieškoti sprendimų, kaip su mažiau padaryti daugiau.
Jau dabar ūkiui valdyti naudojame programinę įrangą, kuri leidžia stebėti darbo laiką, kuro sąnaudas, technikos efektyvumą. Ateityje tokių sprendimų tik daugės.
Ar sudėtinga rasti darbuotojų? Kaip vyresni priima technologijas?
Mano ūkyje dirba 6 žmonės, kol kas nežadu jų keisti, todėl nežinau, kokia yra tiksli situacija rinkoje.
Dėl technologijų – viskas priklauso nuo žmogaus. Pas mane dirba vyresnis darbuotojas, kuris kiekvienais metais klausia, ką turėsime naujo. Visi automatizavimo procesai jam labai palengvina darbą – sako, kad net po visos dienos nesijaučia pavargęs.
Iš to, ką pasakojate, galima tikėtis, kad jūsų ūkis bus vienas pirmųjų, kuriame išvysime autonomines mašinas?
Manau, kad tai įvyks, gal net greičiau, nei visi galvojame. Ir ne tik mano ūkyje.
Ką palinkėtumėte ūkininkams, kurie vis dar bijo naujovių?
Mažiau baimių ir daugiau darbo. Technologijos nėra priešas – jos padeda dirbti lengviau, efektyviau ir pelningiau. Svarbiausia – domėtis naujovėmis ir nebijoti keistis.
---
Vasario 18–kovo 13 d. įmonė „Agrokoncernas“ kviečia ūkininkus į konferencijų ciklą „Patirtys. Priemonės. Tikslai 2025“.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Agrocheminių tyrimų laboratorijos veikla bus tęsiama
2025-03-06 -
Milijoninės investicijos į lietuvišką trąšų pramonę
2025-03-03 -
„Vilvi Group“ pelnas pernai augo 1,7 karto
2025-02-28
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Paaiškėjo, kiek susietosios paramos skiriama už gyvulius
2025-02-11 -
Kitą savaitę ūkininkams pradės mokėti paramą už ūkinius gyvūnus
2025-02-26
(0)