Vilnius. Žemdirbiai, nusprendę atsisakyti ūkininkavimo, gali tikėtis, kad nuo 2027-ųjų bus lengviau perleisti valstybės žemę šeimos nariams – sutuoktiniams, partneriams, tėvams, vaikams bei anūkams.

Vyriausybė pritarė tai numatančioms Žemės įstatymų pataisoms, kurios bus teikiamos Seimui.

Anot Žemės ūkio ministerijos, dabartinė tvarka yra kliūtis šeimos ūkių kartų kaitai – ūkininkai, nusprendę nebeūkininkauti ir perleidę savo ūkį ar jo dalį šeimos nariams, turi nutraukti valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartį, o ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudotis šiais sklypais, privalo iš naujo inicijuoti jų nuomą.

Tai kelia riziką  prarasti šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant tokios žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta ūkio veiklos tęstinumas.

 „Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Norime, kad šeimos ūkiai galėtų sklandžiai pereiti iš kartos į kartą, be nereikalingų kliūčių ir baimės prarasti dirbamą žemę. Keisdami valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tvarką mažiname biurokratiją ir padedame ūkiams toliau dirbti, planuoti investicijas bei augti“, - sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė anksčiau yra sakiusi, kad pataisos leis iš valstybės išnuomotą žemę perleisti tik tada, kai bus perleidžiamas ir ūkininkauti atsisakančio žmogaus ūkis.

ŽŪM duomenimis, 40 metų ir jaunesnių ūkininkų yra 14,2 tūkst., vyresnių, bet dar nesulaukusių pensinio amžiaus – 44,4 tūkst., o jau esančių pensijoje – 25,8 tūkst.