Vilnius. Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.
EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą. Priklausomai nuo scenarijaus (vienos ar dviejų viruso plitimo bangų) kitais metais numatomas 3,4-6,4 proc. BVP augimas.
EBPO pažymi, kad Lietuvos skatinamųjų priemonių paketas buvo parengtas laiku, yra išsamus ir turėtų padėti sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai.
„Tokios priemonės kaip trumpalaikio darbo sistemos ir parama pagal netipines sutartis dirbantiems darbuotojams gali padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas. Svarbu užtikrinti, kad paramos priemonės būtų tinkamai orientuotos į labiausiai nuo krizės nukentėjusias įmones ir darbuotojus. Žemas valstybės skolos lygis suteikia fiskalinės laisvės suteikti papildomos paramos, jeigu nuosmukis būtų didesnis negu manoma“, – teigia organizacija.
EBPO teigimu, svarbu užkirsti kelią skurdo lygio, kuris jau yra nemažas, kilimui, be kita ko, didinant socialines išmokas gaunantiesiems mažiausias pajamas. Be to, reikšmingą vaidmenį atsitiesiant po krizės atliks struktūrinės politikos priemonės. Itin svarbu užtikrinti veiksmingą pagalbą ieškantiesiems darbo, taip pat mokymo ir perkvalifikavimo programas.
Siekiant atkurti ekonomiką, taip pat labai svarbios veiksmingos nemokumo procedūros, kurios supaprastintų įmonių restruktūrizavimą.
Dar vienas prioritetas – užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos pasirengimą atlaikyti galimą antrąjį epidemijos protrūkį turint pakankamų išteklių. Norint užtikrinti, kad atsigavimas būtų mažiau kenksmingas aplinkai, būtina įgyvendinti su klimatu susijusius investicinius projektus.
EBPO vadovas: tai – sunkiausia krizė
EBPO numato, kad 2020 metais pasaulio BVP sumažės 6-7,6 proc., euro zonos – 9,1-11,5 proc. Kitais metais, pasaulio ir euro zonos ekonomikos turėtų augti, atitinkamai 2,8-5,2 proc. ir 3,5-6,5 proc.
EBPO generalinis sekretorius Anchelis Gurija (Angel Gurria) teigia, kad organizacija pirmą kartą per visą savo istoriją prognozuoja tokį pasaulio ekonomikos smukimą.
„Esame bene globaliausioje sveikatos, ekonomikos ir socialinėje krizėje – ji tiesiog sunkiausia, kokią kas nors iš mūsų yra matęs (...). Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, 6 proc. pasaulio BVP smukimas, kurį prognozuojame šiemet, yra didesnis nei kada nors prognozuota per 60 metų, nuo pat EBPO įsteigimo. Šimtai milijonų žmonių liko be darbo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo A. Gurija.
„Ir tai yra scenarijus be antrosios užkrato bangos. O jeigu jį kiltų ir patirtume savotišką dvigubą smūgį, planetos ekonomika smuktų daugiau nei 7,5 proc. Tuomet matytume dar galbūt 40 mln. daugiau darbo netekusių žmonių“, – pridūrė jis.
EBPO vyriausioji ekonomistė Lorans Bun (Laurence Boone) atkreipė dėmesį, kad valstybės privalo atsakingai investuoti ir nekartoti ankstesnių krizių klaidų, nes būtent dabar kuriamas ateities pasaulis.
„Vyriausybės būdavo linkusios remti, pavyzdžiui, automobilių pramonę, nežiūrėdamos, ar pinigai keliauja į „žalius“ automobilius, ar skiriami vakar dienos taršioms transporto priemonėms. Šiandien mes jau matome pokytį: jeigu pažvelgsite į paramą šiame sektoriui Vokietijoje ar Prancūzijoje, matyti dėmesys geresniems, mažiau taršiems automobiliams. Manau, tai rodo, kas gali būti padaryta siekiant sukurti geresnį rytojų“, – kalbėjo L. Bun.
Finansų ministerija balandžio mėnesį sudarytame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numato, kad šalies ekonomika šiemet sumažės 7,3 proc., o 2021 metais augs 6,6 proc. Infliacija šiemet sumažės iki 1 proc., o kitąmet padidės iki 2 proc. Nedarbo lygis šiemet padidės iki 10,5 proc., o 2021 metais jis sumažės ir sudarys 8,1 proc. Ministerija atnaujintą ekonominės raidos scenarijų skelbs šį birželį.
Neretai „turtingųjų ekonomikų klubu“ vadinamos EBPO nare Lietuva tapo 2018 metais.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Šiemet žemdirbiams išmokėta 13,5 mln. eurų draudimo išmokų
2024-12-13 -
„Vilvi Group“ pajamos augo iki 226 mln. eurų
2024-12-10 -
Dviguba nauda ūkiams: degalai ir pašarai iš tų pačių grūdų
2024-12-02
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04
(0)