Vyriausybei pradėjus viešą konsultaciją, Lietuvos bankas (LB) teikia pristatytų mokesčių pakeitimų bei pensijų sistemos pertvarkos vertinimą ir pasiūlymus. Lietuvos bankas vertinimą rengė analizuodamas, ar pasiūlymais sprendžiamos dvi pagrindinės šių sričių problemos: per maži viešųjų finansų pajėgumai ir neigiamų demografinių veiksnių nepalankus poveikis pensijų sistemai.

Mokesčių pakeitimai

Lietuvos bankas teigiamai vertina pasiūlytus mokesčių pakeitimus, mažinančius darbo apmokestinimą, bei siūlymus stiprinti kovą su šešėliu, tačiau minėtais pakeitimais iš esmės nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu. Pagal pajamų ir BVP santykį Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje Europos Sąjungoje (ES). Nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas svarbiausias viešąsias sritis.

Išankstiniu LB vertinimu, dėl pasiūlytų mokesčių pakeitimų per trejus metus valdžios sektoriaus biudžetas neteks iki 600 mln. Eur pajamų, ir tai minėtą biudžeto ir BVP santykį dar pablogins. Tiesa, Vyriausybė planuoja dalį pajamų susigrąžinti per mažesnį šešėlį ir augančią ekonomiką, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, bent jau artimiausiu laikotarpiu visi praradimai nebus kompensuoti, todėl būtini ryžtingi mokestiniai sprendimai ir veiksmai, kurie didintų valstybės biudžetą, galimybes perskirstyti pajamas ir adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų.

Dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti du, tris ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu. Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis asmuo gali mokėti daug mažesnius mokesčius net ir gaudamas gerokai didesnes pajamas už dirbantį pagal darbo sutartį. Lietuvos bankas siūlo itin netolygų apmokestinimą vienodinti.

Kartu LB siūlo daugiau pajamų surinkti iš turto mokesčių. Lietuva pagal pajamas iš šių mokesčių yra ES valstybių sąrašo pabaigoje. Vyriausybės pasiūlytas ne pirmojo būsto apmokestinimas situacijos iš esmės nekeičia, nes, Lietuvos banko vertinimu, valstybės mastu būtų surenkama nedidelė suma (2019 m. – apie 10–11 mln. Eur).

Lietuvos bankas siūlo mokesčių bazę išplėsti daug labiau ir taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui (NT), atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, t. y. mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai.

LB siūlomas modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti kone dešimteriopai. Padidinus turto mokesčius ir sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, kartu daugiau lėšų būtų ištraukiama ir iš šešėlio – pajamas nuslėpti lengviau nei nekilnojamąjį turtą.

Taip pat siūloma atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems III pensijų pakopoje. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.

Įgyvendinus minėtas mokestines, be kovos su šešėliu, priemones, preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, viešieji finansai kasmet galėtų papildomai surinkti bent 300 mln. Eur, kurie galėtų būti skiriami svarbiausioms sritims.

Vyriausybės siūlomas geras priemones šešėlinės ekonomikos mastui mažinti (darbuotojo ir darbdavio Sodros įmokų sujungimą, informacinių technologijų, atvirkštinio PVM naudojimą bei siūlymą mokesčių nemokančioms įmonėms neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) siūloma sustiprinti papildomai sukuriant probleminių mokesčių mokėtojų registrą. Tuo būtų siekiama, kad asmenims, sistemingai organizuojantiems mokesčių slėpimo ir sukčiavimo schemas, galiausiai būtų apribojamos galimybės steigti įmones ir joms vadovauti.

Pensijų sistemos pertvarka

Siūlomą pensijų sistemos pertvarką Lietuvos bankas vertina iš esmės teigiamai. Lietuvos pensijų sistema stipriai spaudžiama neigiamų demografinių veiksnių: iš vienos pusės didelės emigracijos, iš kitos – sumažėjusio gimstamumo ir visuomenės senėjimo. Dėl šių priežasčių vien einamaisiais mokėjimais (angl. PAYG) finansuojama statinė sistema susiduria su didžiuliais iššūkiais. Neįgyvendinant pokyčių, kiekviena karta gautų vis mažesnę pensiją, palyginti su buvusiomis pajamomis, ir senatvėje vis labiau skurstų. Siekiant užtikrinti pakankamą pajamų lygį senatvėje, tinkamas problemos sprendimo kelias – užtikrinti, kad kiekviena karta su valstybės mokama pensija į senatvę „atsineštų“ ir iš anksto sukauptą finansinį rezervą

Banko nuomone, siūloma pensijų reforma yra tinkamas atsakas į demografinius iššūkius. Ji skatina kaupti senatvei, nepriešindama dabartinių ir būsimų pensininkų, o tai yra svarbu, nes tik vientisa, nepriešinama ir integrali pensijų sistema gali užtikrinti tvaresnes ir didesnes pensijas. Lietuvos bankas ypač palankiai vertina pasiūlytas priemones, kurios gerokai sumažintų pensijų fondų įkainius, todėl gyventojai sukauptų daugiau. Taip pat pritariama privalomam gyvenimo ciklo fondų taikymui, nes tai leistų jaunam žmogui uždirbti didesnę grąžą, o artėjant pensijos amžiui padėtų sukauptą turtą išsaugoti.

Vienas iš itin svarbių pensijų sistemos aspektų – ryšys tarp darbo metu gautų pajamų ir būsimos pensijos. LB siūlo šį ryšį papildomai stiprinti. Siūlomais mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimas planuojama iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkelti bazinę pensiją. Perkeliant visą bazinę pensiją, iš esmės prarandama galimybė ateityje stiprinti ryšį tarp to, kiek žmogus sumokėjo pensijų įmokų, ir kokio dydžio pensiją gaus. Todėl, LB manymu, būtina perkelti ne visą, o tik dalį bazinės pensijos, pavyzdžiui, ne daugiau nei pusę. Be to, siūloma depolitizuoti bazinės pensijos skaičiavimą.

Kad būsimas pensininkas turėtų didesnę naudą, Lietuvos bankas taip pat teikia siūlymą centralizuoti pensijų anuitetų tvarkymo veiklą. Sutelkus pensijų anuitetų veiklą viešoje pelno nesiekiančioje institucijoje, būtų užtikrinta masto ekonomika, efektyvesnis rizikos valdymas, todėl pensijų anuitetai kainuotų mažiau, o pensininko pajamos senatvėje būtų didesnės.

Siekiant skatinti žmones labiau domėtis savo pensija ir kad tai daryti būtų nesudėtinga, Lietuvos bankas ragina įdiegti vieno langelio principu valdomą pensijų kaupimo sistemą, kurioje gyventojas realiu laiku galėtų patikrinti būsimą bendrą senatvės pensiją.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad pensijų sistemai ypač svarbu ilgalaikis stabilumas, kad ji taip smarkiai nepriklausytų nuo ekonominių, demografinių ir politinių ciklų. Skaidri, patikima ir ilgą laiką stabiliai ir be esminių kaitaliojimų veikianti sistema užtikrintų gyventojų pasitikėjimą ir didintų paskatas sąžiningai mokėti mokesčius.

LB inf.