Vilnius. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalininkai nusprendė skelbti atvirą įstaigos vadovo atranką.

Konsultavimo tarnybos dalininkai – lygias pajaus dalis turinčios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio ministerija – dėl vadovo atrankos sąlygų ir reikalavimų spręs kiek vėliau.

Konsultavimo tarnybos vadovo vieta liko laisva po to, kai vasarą iš pareigų pasitraukė ilgametis jos vadovas E. Makelis. Šiuo metu LŽŪKT direktoriaus funkcijas laikinai vykdo direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.

Išplėstiniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumų posėdyje kalbėjęs LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad sklandžiam ir kokybiškam tarnybos darbui užtikrinti kuo skubiau reikalingas nuolatinis, o ne laikinas vadovas.

Posėdyje pabrėžta, kad vadovas turi būti atrenkamas kruopščiai ir atsakingai. Kauno r. ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius pažymėjo, kad Konsultavimo tarnyba turi solidų ūkininkų pasitikėjimą, tad labai svarbu, kad naujasis vadovas gerai suprastų organizacijos specifiką ir jos misiją.

„Sprendžiame, kaip padaryti, kad organizacija klestėtų ir užtikrintų veiklos tęstinumą. Tai nėra įmonė, kurios pagrindinis tikslas – pelnas. Mūsų, dalininkų, pelnas yra ūkininkų sėkmė laiku pasėti ir nukulti. Negalima liepti žūtbūt nudirti ūkininkui kailį ir atnešti dividendų. Mūsų tikslas – maksimalus paslaugos teikimas“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Apie tai, kad būsimas vadovas turi solidžiai išmanyti įmonės ir sektoriaus specifiką, kalbėjo ir LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, primindamas, kur nuveda sprendimai, kuriuos priima asmenys, nesusiję su žemės ūkiu.

Bendrame posėdyje kalbėta ir apie Žemės ūkio ministerijos ketinimą pasitraukti iš Konsultavimo tarnybos dalininkų, t. y. atsisakyti savo pajaus dalies. Posėdžio dalyviai buvo informuoti, kad svarstymai grindžiami dar tik rengiamais įstatymų pakeitimo projektais, kurie galėtų numatyti, kad valstybė valdomose įmonėse privalo turėti daugiau kaip 50 proc. balsų, o jei valdoma dalis yra mažesnė, tuomet valstybei savo dalies galbūt vertėtų atsisakyti.

Tad dabartiniai svarstymai dėl galimų sprendimų – tai pasirengimas galimoms permainoms, jei toks įstatymas būtų priimtas. ŽŪM teigimu, Seimo darbotvarkėje šis klausimas galėtų atsirasti anksčiausiai pavasario sesijoje.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad jei toks projektas atkeliaus į Seimą, dėl jo bus diskutuojama, svarstoma ir tik tada balsuojama.

Tad pirmiausia sprendžiamas Konsultavimo tarnybos vadovo atrankos klausimas, siekiant užtikrinti žiniomis, inovacijomis ir partneryste grįsta žemdirbių konsultavimą.