Vilnius. Spalio 1-ąją įsigaliojus naujai valstybės įmonės Registrų centro paslaugų kainodarai, mokesčiai už kai kurias dažnai atliekamas paslaugas kainuos net iki keturių-penkių kartų brangiau nei iki šiol. Daugiau pajamų atnešantiems vartotojams, tokiems kaip notarų klientai, Registrų centras selektyviai taikys keleriopai didesnius tarifus.

„Registrų centro skelbiamos žinios, kad naujieji įkainiai atpigs, neatitinka tikrovės. Dalis paslaugų už duomenis ir registraciją ne pigs, o keleriopai brangs. Tai pajus visi notarų klientai, bet ypač tvarkantys paveldėjimo reikalus ir nekilnojamąjį turtą perleidžiantys asmenys“, - sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Įstatymai įpareigoja notarą prieš kiekvieną sandorį ir jo metu tikrinti duomenis apie klientus ir turtą net keliolikoje valstybinių registrų ir informacinių sistemų, kuriuos valdo Registrų centras. Notarai iš klientų surenka ir perduoda Registrų centrui mokesčius už duomenų patikrą ir objektų registravimą. Notarų surenkamas atlyginimas VĮ Registrų centro naudai už atliekamas užklausas ir objektų registravimą sudaro didžiąją dalį Registrų centro pajamų, gaunamų už mokamas paslaugas.

„Registrų centras skelbia, kad jų sistemų kitoms elektroninėms sistemoms „.xml“ formatu perduodami duomenys pinga iki, pvz. 15 ar 25 centų. Tai teisybė. Visiems likusiems vartotojams duomenys teikiami „.pdf“ formatu, ir už juos kaina skaičiuojama jau ne centais, o eurais. Paslėpta klasta yra ta, kad Registrų centras pats pasirenka, ką laikyti kita elektronine sistema. Pavyzdžiui, notarų elektroninė sistema, į kurią duomenys iš valstybinių registrų perduodami daugiausiai „.pdf“ formatu per sąsajas, kurios sukurtos dalyvaujant Registrų centrui, paties Registrų centro nėra pripažįstama kaip „sistema“ ir duomenys apmokestinami kaip už „.pdf“ formatą. Jei notarų užklausos būtų apmokestinamos pagal duomenų teikimą „sistema - sistemai“ įkainius, Registrų centro pajamos katastrofiškai smuktų“, - sakė M. Stračkaitis.

„Kokie bebūtų deklaruojami Registrų centro tikslai, jie slepia melagystę ir pasipinigavimą iš piliečių, kuriems atliekami notariniai veiksmai. Mažų mažiausiai keista, kad tokią kainų politiką valstybės gyventojų atžvilgiu taiko valstybės įmonė“, - sakė M. Stračkaitis.

Notarų rūmų prezidento teigimu, Registrų centro paslaugų pabrangimą pajus visus notarinius veiksmus atliekantys klientai, ir ypač paveldėjimo bylose.

„Pavyzdžiui, vieno rajono notaras po asmens mirties rugsėjo 30-ąją išdavė įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą kaime esančiam turtui, kurio vertė 12 tūkstančių eurų. Notaro atlyginimas buvo 17 eurų. Registrų centro paslaugos - duomenų patikslinimas (7,24 Eur) , juridinių faktų registravimas (8,70 Eur) ir nuosavybės teisės registravimas (86,25 Eur) – pagal senuosius įkainius kainavo 102 eurus. Tačiau pagal naujuosius įkainius spalio 1 d. klientui būtų tekę mokėti jau 497 eurus, nes duomenų patikslinimas ir naujai atsiradęs kiekvieno daikto vertės paskaičiavimas kainuotų 59,88 Eur, juridinių faktų registravimas - 24,57 Eur, nuosavybės teisės registravimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas - 412,27 Eur.  Tai beveik penkeriopas pabrangimas už labai dažnus ir socialiai jautrius veiksmus“, - sakė M. Stračkaitis.

Anot jo, kitas pavyzdys – paprasčiausias nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, kuriuo fiziniai asmenys perleidžia vieną turto objektą. Tokiam sandoriui vien būtinas duomenų viešuose registruose patikrinimas pabrangs vidutiniškai 2 kartus ir kainuos apie 20 eurų.

Lietuvos notarų rūmų inf.