Vilnius. Sausros paveiktų rajonų ūkininkams nereikės užsakyti pažymų, įrodančių, jog nukentėjo sausros. Tam, kad įrodytų nenugalimosios jėgos aplinkybę, užteks atsiųsti pasėlių nuotrauką, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šįryt kalbėdamas „Žinių radijui“ ministras pasakė, jog ekstremali situacija nacionaliniu mastu pirmiausiai turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis.

„Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes. Instrumentas tam, kad būtų galima per trumpą laiką sukonsoliduoti valstybės išteklius gelbėjant gyvybes ir turtą – tai tikrai ne tas atvejis, mes truputį kai kuriais atvejais gal per daug tikimės iš ekstremalios situacijos instrumento“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Navickas.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių, kelios iš jų praėjusią savaitę Vyriausybės prašė skelbti ją ir visos valstybės mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nutarė to nedaryti.

Ministras sako, kad ekspertai situaciją vertino būtent dėl tuo aspektu – ar yra poreikis mobilizuoti tarnybas dėl žmonių gyvybių ir turto gelbėjimo.

„Ekspertai tuo aspektu ir pasidomėjo, kad iš esmės poreikio sutelkti kažkokius valstybės išteklius, priešgaisrinę saugą, civilinę saugą – nėra. O situacija, kuri vyksta, kaip ir neišvengiamai žemės ūkis bet kokiu atveju tiesiogiai priklauso nuo gamtos sąlygų ir čia jau yra kitas dalykas, ne ekstremalios situacijos“, –  teigė K. Navickas

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Kai kurios tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.

Kalbėdamas per „Žinių radiją“ ministras paaiškino, kad ir be ekstremalios situacijos paskelbimo yra instrumentų, kuriuos įmanoma panaudoti.

„Žemės ūkis tiesiogiai priklauso nuo gamtos dalykų. Čia jau yra ne ekstremalios situacijos dalykas. Taip , mes turėjome keletą diskusijų, net ir mūsų patikrų dalykuose pritaikant force majeure, bet mes iš karto pakeitėme, kad mums nereikia net savivaldybių sprendimo, t. y. kad savivaldybės nuspręstų, kad yra ekstremali situacija.

Naudojame Hidrometeorologijos tarnybos duomenis, naudosime, matyt, praeitos savaitės, nes dabar situacija pasikeitus, ir ūkininkai iš tų regionų, kurie yra nuspalvinti dėl stichinės sausros, tiems ūkininkams papildomų pažymų nereikia, jie siunčia savo laukų nuotraukas per NMA deklaravimo programėlę iš savo laukų pasėlių sunykusių ir mes automatiškai pritaikome force majeure aplinkybes. Tad instrumentų turime ir be ekstremalios situacijos paskelbimo“, – sakė ministras.

Krizių valdymo centras: kai kuriuose rajonuose stichinė sausra baigėsi

Nacionalinis krizių valdymo centras antradienį susirinko į pakartotinį posėdį, o po jo paskelbė, kad ir  toliau siūlo Vyriausybei neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros.

Centro teigimu, atskiroms savivaldybėms paskelbus ekstremalias situacijas, turimų priemonių ir finansinių instrumentų esamai situacijai valdyti pakanka. 

Pranešama, kad pagal atnaujintas orų prognozes sausros paveiktų Lietuvos rajonų skaičius stabilizavosi, o Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonuose stichinė sausra jau baigėsi. Be to, 50-tyje savivaldybių buvęs aukščiausias penktasis gaisringumo lygis likęs tik pavieniuose rajonuose, o vandens lygis telkiniuose išlieka panašus, kaip praėjusią savaitę.

Kitas susitikimas dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos skelbimo dėl sausros numatomas penktadienį.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 13 savivaldybių: Biržų, Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Radviliškio, Raseinių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių.