Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų jaučia teigiamą Europos Sąjungos (ES) investicijų įtaką gyvenimo kokybei, o priešingai mano 13 proc. gyventojų. Tokius rezultatus parodė bendrovės „Spinter tyrimai" nuomonių tyrimas, kurio metu apklausta per 4500 Lietuvos gyventojų. Optimistiškiausiai ES investicijų poveikį vertina Tauragės ir Jurbarko gyventojai, o mažiausiai teigiamų pokyčių įžvelgia Šakių ir Kauno rajono žmonės.

Įdomu, kad tarp geriausiai vertinamų regionų nėra Vilniaus, o Kauno ir Klaipėdos miestai užima atitinkamai tik ketvirtą ir devintą vietas. Finansų ministerijos specialistai teigia, kad to ir buvo galima tikėtis - mažiau gyventojų turinčiose savivaldybėse surenkama mažiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), todėl ES investicijomis kuriami projektai tampa labiau matomi vietos bendruomenėms.

„Atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad teigiama ES investicijų įtaka gyvenimo kokybei labiausiai pastebima mažesniuose šalies regionuose. Iš 12 savivaldybių, kuriose daugiausia gyventojų jaučia ES investicijų naudą gyvenimo kokybei, yra tik du Lietuvos didmiesčiai - Kaunas ir Klaipėda. Tai rodo, kad tinkamai pasirinkus finansavimo prioritetus, ES investicijos ženkliai prisideda prie regioninės atskirties mažinimo", - sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pasak L. Maskaliovienės, gyvenimo kokybei regionuose ypač didelės įtakos turi socialinės įtraukties ir užimtumo, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos projektai.

„Šių sričių finansavimas ES investicijų lėšomis iki šiol vyko sparčiau, palyginti su daugelio kitų sektorių finansavimu. Tad natūralu, kad mažesnių miestų ir miestelių gyventojai pastebi bei įvertina šių investicijų rezultatus", - teigė ji.

Šių metų pradžios duomenimis, 2014-2020 m. periodo ES fondų finansavimas suteiktas 15,9 tūkst. socialinių įmonių darbuotojų, socialinės paslaugos suteiktos daugiau nei 12,6 tūkst. šeimų. Įrengti 375 socialiniai būstai, o renovuojant daugiabučius namus, per 21 tūkst. namų ūkių priskirtini geresnei energijos efektyvumo vartojimo klasei. Pagerintas šilumos tiekimas 88,3 tūkst. gyventojų.

Daugiau nei 3 tūkst. veikiančių mažų ir vidutinių įmonių gavo subsidijas, investuota į 546 naujas įmones. Integracijos į darbo rinką projektuose dalyvavo 36 tūkst. bedarbių, iš jų -  61 proc. įgijo kvalifikaciją.

„Nors projektai vykdomi visoje šalyje, tačiau regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, jų pastebimumas ir įtaka gyvenimo kokybei yra didesnė", - sakė viceministrė.

2017 m. gruodį atlikto tyrimo duomenimis, savo mieste ar rajone teigiamą ES investicijų įtaką gyvenimo kokybei jaučia 72 proc. Tauragės ir 69 proc. Jurbarko rajonų gyventojų. Anykščių rajone analogiškai mano 64 proc., Kauno mieste ir Telšių rajone - po 63 proc., Marijampolėje - 62 proc., Joniškyje, Elektrėnuose ir Klaipėdoje - po 61 proc. gyventojų.

Tuo tarpu mažiausiai gyventojų, manančių, kad ES investicijos pagerino gyvenimo kokybę, yra Šakių ir Kauno rajonuose - atitinkami 36 ir 38 procentai. Pakruojo rajone tokį poveikį pajuto 40 proc., Panevėžio mieste - 41 proc., Mažeikių ir Raseinių rajonuose - po 43 proc. gyventojų.

Iš viso, apklausos duomenimis, gyvenimo pagerėjimą su  ES investicijomis sieja 52,4 proc. Lietuvos gyventojų, ir tik 13,5 proc. teigia investicijų naudos neįžvelgiantys.

Šiuo metu Lietuvoje vykdoma beveik 10,5 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta daugiau, kaip 1,3 mlrd. eurų. Daugiau, kaip 1,9 tūkst. projektų jau yra baigti įgyvendinti, jiems išmokėta 360 mln. eurų.