Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes nei vidutines darbo pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti.

„Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga atskleidė, jog 55 – 64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas siekė 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje.

Vis dėlto jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir žymiai atsilieka nuo 35 – 44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, kurios siekia 1482 eurus.

„55 – 64 metų darbuotojų užimtumas – 57 proc. – yra gerokai mažesnis, nei jaunesnių darbuotojų – palyginti, dirba beveik 70 proc. 35 – 54 metų amžiaus gyventojų. Skiriasi ir skirtingo amžiaus darbuotojų pajamos, taip pat profesijos, kuriomis jie užsiima.

Kur kas dažniau vyresnių darbuotojų sutiksime tarp nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, namų tvarkytojų, autobusų vairuotojų, mokytojų, kur jų dalis siekia iki 50 proc. Tačiau vyresni darbuotojai nesudaro nė 5 proc. tokių profesijų, kaip padavėjai, IT specialistai, programų kūrėjai, žmogiškųjų resursų, finansų specialistai.

Galima manyti, kad tai lemia jų kvalifikacija, šiandien neatitinkanti paklausiausių  profesijų poreikių ir tendencijų“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Įdomu tai, kad vyresni darbuotojai rečiau varsto Užimtumo tarnybos duris nei, pavyzdžiui, 25 – 35 metų gyventojai, tačiau jas pravėrus jaunas nedarbo draudimo išmoką gauna 3 – 4 mėnesius, o vyresnis jau 5 – 6 mėnesius. Tai rodo, kad susirasti darbą vyresniame amžiuje tampa didesniu iššūkiu.

Daugėja ir sveikatos rūpesčių. Vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo, taip pat „Sodros“ duomenimis, vyresni darbuotojai serga dažniau ir ilgiau.

„Pastebime tendenciją, kad dalies darbingumo netekę darbuotojai vis geriau integruojasi į darbo rinką – netekusių dalies darbingumo gyventojų, kurie dirba, dalis nuosekliai auga. Šiandien dirba kas trečias dalies darbingumo netekęs vyresnis nei 55 metų gyventojas, kai prieš dešimt metų – tik kas penktas.

Reikia pripažinti, kad darbuotojų, kurie yra netekę dalies darbingumo, vidutinės darbo pajamos yra trečdaliu mažesnės nei likusių darbuotojų, vis dėlto, ta skirtumą padengia jiems mokamos netekto darbingumo pensijos“, – pastebi K. Zitikytė.

Anot jos, tai, jog kas penktas šalies dirbantysis yra vyresnis nei 55 metų amžiaus, skatina galvoti apie didesnį dėmesį vyresnių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir keitimui, jų socialines garantijas bei darbdavių gebėjimą prisitaikyti prie demografinių iššūkių.

SODROS inf.