2017 m. augimas ES ir euro zonoje pranoko lūkesčius ir buvo didžiausias per dešimtmetį – 2,4 proc. 2018 m. ekonomikos augimas bus smarkus, o 2019 m. kiek sulėtės: tiek ES, tiek euro zonoje atitinkamai bus 2,3 ir 2,0 proc.

Privatus vartojimas tebėra didelis, o eksportas ir investicijos padidėjo. Toliau mažėja nedarbas: dabar jis yra maždaug toks, koks buvo iki krizės. Tačiau ekonomiką labiau veikia sustiprėję išorės rizikos veiksniai – jie sustiprėjo, padidėjo jų neigiamas poveikis.

Tvirtas augimas padeda toliau mažinti valdžios sektoriaus deficitą bei skolas ir gerinti darbo rinkos sąlygas. Dabar bendras euro zonos deficitas yra mažesnis negu 1 proc. BVP, o visose euro zonos valstybėse narėse šiais metais jis turėtų būti mažesnis negu 3 proc.

Prognozė Lietuvai: BVP augimą skatins didesnės investicijos

Augančios investicijos, klestintis eksportas ir nuolat didėjantis gyventojų vartojimas 2017 m. lėmė, kad Lietuvos BVP augimas pasiekė 3,8 proc.  Nors, tikėtina, investicijų augimas išliks spartus, eksporto augimas šiais ir kitais metais sulėtės, tuo pačiu mažindamas ir BVP augimą iki 3,1 proc. 2018 metais ir iki 2,7 proc. 2019 metais.

Europos Komisija prognozuoja, kad po 2017 m. pasiektų 3,7 proc. infliacijos aukštumų, padidintų akcizų poveikis kainų augimui mažės. Todėl tikėtina, jog 2018 m. infliacija mažės iki 2,7 proc., o 2019 m. iki 2,3 proc.   

Mažėjantis dirbančiųjų skaičius toliau lems nedarbo lygio mažėjimą ir atlyginimų augimą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės iki 7,1 proc. 2017 m., 6,8 proc. 2018 m. ir iki 6,7 proc. 2019 m.

Planuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks perteklinis. Tačiau, siekiant, kad viešieji finansai būtų subalansuoti, didinat viešąsias išlaidas būtina ir toliau laikytis disciplinos. Europos Komisijos prognozėmis, valdžios sektoriaus balansas 2017 m. ir 2018 m. sudarys 0,5 proc., 2019 m. – 0,3 proc. BVP.

ec.europe.eu inf.