


Kaunas. Vienos įmonės išplatintas pranešimas spaudai dėl vis prastėjančios lietuviškų kviečių kokybės ir sunkumų eksporto rinkose konkuruojant su kitų šalių produkcija sukėlė aistringų diskusijų tarp augintojų ir supirkėjų.
Socialiniuose tinkluose reiškiamos nuomonės ir netgi kaltinimai vieni kitiems. Yra ir pasiūlymų, kas ir ką turėtų padaryti, kad Lietuva užaugintų kokybiškesnius kviečius, kad sugebėtų ir toliau išlikti konkurencinga arba, kad ir už tokius, kokie yra, gautų didesnės pridėtinės vertės.
„Neįmanoma, kad pro akis praslystų faktas, jog tarp grūdų supirkėjų ir augintojų bendruomenės kilo kibirkštys. Kalba eina apie Lietuvoje auginamų grūdų vis prastėjančią kokybę. Taip išties yra ir tai tęsiasi jau kurį laiką“, – sako Arnas Radzevičius, įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius, savo socialinio tinklo paskyroje parašęs ilgą tekstą, kodėl, jo nuomone, lietuviškų kviečių kokybė prastėja ir ką galima pakeisti.
Blogos veislės, o gal ūkininkai gaili azoto?
Pasak A. Radzevičiaus, vertindami ilgamečių bandymų duomenis, jau labai seniai mato, kad uždarbis 1 hektare dažnai būna geresnis, auginant 2-os klasės kviečių veisles. „Pastarieji metai yra viena iš nedaugelio išimčių. Skirtumas atsiranda dėl tokių veislių genetiškai didesnio derlingumo. Siekiant didinti baltymų juose koncentraciją, būtina atlikti papildomus tręšimus. Ar tą darome? Kaip ir ne“, – teigia A. Radzevičius.
Kita vertus, kaip teigia "Agrokoncerno" atstovas, iš įmonės bandymuose tiriamų 50 kviečių veislių, pernai tik 5 užaugino ekstra kokybės klasės grūdus, bandymuose buvo tręšiama optimaliai, siekiant atskleisti veislių savybes, o ne išgauti kokybę. Tai esą rodo aiškią selekcijos kryptį Europoje auginti tonas, o ne baltymų/glitimo koncentraciją jose.
Ką A. Radzevičius siūlo, kad grūdų supirkimo situacija gerėtų ir kokių sinergijų tikisi iš rinkos?
„Patys, savo iniciatyva, fotografuojame į elevatorius atvežtus grūdus tam, kad atrinktume kokybiškesnes veisles. Dirbtinio intelekto pagalba mes jas atpažįstame, tada atlikę analizę matome atvežtų grūdų veislės kokybę. Ir čia yra problema, nes grūdus atvežę žmonės dažnai nežino, kokios veislės grūdus veža arba sąmoningai įvardina ne tą veislę...
Taip pat skirtingų veislių pristatyti grūdai stipriai skiriasi dėl nevienodų auginimo technologijų, skirtingų regionų klimatinių sąlygų ir tikrai kur kas sumažėjusio tręšimo valstybės mastu“, – teigia A. Radzevičius.
Į diskusiją įsijungęs Kėdainių r. ūkininkas Dainius Kižauskas patikino, kad pernai ūkyje papildomai tręšė kviečius „maksimalia programa“ ir beveik visi kviečiai buvo ekstra klasės. „Manau, daug pažangių yra ne tik Kėdainių rajone, bet visoje Lietuvoje“, – rašo D. Kižauskas.
Kitas diskusijos dalyvis Aurimas Rancas irgi teigia, kad kviečių kokybės tema labiausiai siejasi su tręšimu azotu.
„Per keletą metų pastebėtas derlingumo augimas, kad ir auginant tokias pat veisles. Nusistovėjęs tręšimas azoto trąšomis 180–210 kg/ha norma sukėlė kokybinių rodiklių sumažėjimą padidėjus derlingumui. Kyla klausimas, ką daryti? Tręšti daugiau? Specialistai patvirtins, kad turime didinti tręšimą, jei matome potencialą. Tačiau žemės ūkyje viskas sudėtingiau, didesni, neapgalvoti tręšimai, papildomų augalų apsaugos produktų naudojimai gali sąlygoti gilų dugną, be galimybės atsitiesti“, – perspėja A. Rancas.
Dar vienas diskusijos dalyvis Ramūnas Šlekonis sako, kad nelabai suprantantis to tyrimo esmės grūdų kokybei pagal veisles: „Kaip galima sukurti kažkokį protingą algoritmą, kai kiekvienas skaičiuojame ir tręšiame skirtingai. Ne vien nuo azoto priklauso derliaus kokybė. Sakykim, aš auginu antrai klasei, skaičiuodamas azotą 8 t/ha derliui, o meteorologinės sąlygos ir veislės savybės leidžia užauginti 9–10 t/ha, tai to azoto niekaip neužteks, ir gausis tik ketvirta ar ant ribos trečia kokybės klasė. Manau, toks, kaip jūsų, tyrimas iš ūkininkų grūdų, be žemės tyrimų ir tręšimo fono, – lygu būrimas iš kavos tirščių“, – rašo R. Šlekonis.
Ar gamykla pakeis situaciją?
Supirkėjai teigia, kad situaciją Lietuvos rinkoje kažkiek pagerins grūdų perdirbimo masto padidinimas.
Pavyzdžiui, „Agrokoncernas“ projektuoja baltymų ir krakmolo išgavimo gamyklą, kuri bus Kuršėnuose ir perdirbs iki 500 tūkst. t kviečių per metus. „Tikimės padidinti vidinę konkurenciją dėl kviečių grūdų ir taip padidinti jų kainą“, – rašo A. Radzevičius.
„Nauja gamykla nieko mums, vargšams, neduos (3 Eur didesnė kaina nesiskaito). Lygiai taip pat, kaip ir Pakruojo elevatoriuje pastatyta milžiniška saulės jėgainė paslaugų įkainių irgi neatpigino“, – į diskusiją socialiniame tinkle įsijungė žinomas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.
Pasak jo, supirkėjų tikslas uždirbti kuo daugiau, tik klausimas, kokiomis priemonėmis ir ar jos turi sveiko proto ribas. „Ūkininkų tikslas taip pat uždirbti daugiau, bet, deja, mes esam silpnoji grandis… Kai trąšos brango šimtais, elevatorių paslaugos kartais, tai tie 3 eurai prie tonos yra pasityčiojimas“, – teigia G. Špakauskas.
Į diskusiją įsijungęs Vilius Arlauskas mano, kad, ko gero, nebus didesnių kainų, ūkininkai tikrai neišloš.
„Su Pasvalio perdirbimo gamykla buvo tas pats – gražios kalbos, kad supirks rugius, kvietrugius iš vietinių augintojų brangiau. Bet verslas yra verslas, ieško, kur pigiau žaliavos, ir prisiveža dalinai neaiškios kilmės žaliavos, pagamintos ne su europiniais kaštais“, – rašo Sim Onas.
Gyvulininkystė gelbėtų, bet smirda...
Ieškant būdų gauti didesnę pridėtinę vertę už grūdus, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas siūlo, pasak jo, standartinį patarimą – plėtoti šalyje gyvulininkystę.
„Bet smirda... Jei didinsi efektyvumą, dar labiau smirdės (suprask – didės emisijos, o siekiama jas mažinti – red. past.)“, – rašo E. Pranauskas.
Jo nuomone, lietuviškų grūdų eksportas buvo išeitis tol, kol nacionalinis kainų lygis Lietuvoje buvo gana žemas, palyginti, tarkime, su ES, o grūdų kaina, pririšta prie biržos kainos, buvo aukštesnė. „Tačiau vartojimo, darbo jėgos kainų lygis Lietuvoje auga sparčiau negu produkcijos supirkimo“, – konstatuoja E. Pranauskas.
LŽŪBA vadovo minčiai, kad reikia grūdus perdirbti, pritarė ir A. Radzevičius, esą kitaip konkurencingumą vargiai ar padidinsime. Jis sutinka ir su tuo, kad, „jeigu rinka kviečia auginti ne aukščiausios klasės kviečius, juos žmonės ir augina. Ypač tada, kuomet visos kitos globalios ir vietinės sąlygos bei įrankiai leidžia tai daryti pelningiau.“
Siūlo kurti visą šalį apimantį grūdininkų kooperatyvą
Aktyvus šalies žemdirbių bendruomenės narys, Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas savo socialinėje paskyroje kviečia grūdų augintojus aptarti idėją steigti panašią kooperatinę įmonę „Grūdai LT“, kaip veikia pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ su savo perdirbimo gamykla.
„Linas Agro“ nevykusi žinia, kad ūkininkai kalti dėl suprastėjusių sąlygų įmonei eksportuoti derlių, tik yra įrodymas, kad ūkininkams reikia imtis veiksmų dėl kooperatyvo „Grūdai LT“ steigimo!
Patys valdysim, patys spręsim, kaip auginti, matysim tikrąsias trąšų, augalų apsaugos produktų užpirkimo savikainas, galėsim uždirbtą pelną investuoti į tolesnį mūsų visų kooperatyvo auginimą ir grūdų perdirbimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus“, – rašo M. Puidokas.
Jis kviečia kolegas ūkininkas pareikšti nuomonę apie tokią idėją – ar reikia visą Lietuvą apimančio kooperatyvo „Grūdai LT“, kuris ne tik sugeneruotų didelį kiekį derliaus, bet ir užsiimtų perdirbimu?
Į kelmiškio raginimą atsiliepė kelios dešimtys komentuotojų. Vieni jų pritarė idėjai, kiti išsakė ir tam tikrų abejonių.
Pasak Tomo Ragaišio, ir šiuo metu veikia pavieniai grūdų augintojų kooperatyvai, o juos vienija „Lagrenas“, tai kuo siūlomas kooperatyvas nuo paminėtųjų skirtųsi?
Visoje šalyje žinomo aktyvaus Mažeikių r. ūkininko Audriaus Vanago nuomone, nesvarbu, kokiame rajone dirba ūkininkai, „turime turėti vieną darinį vienam bendram tikslui – perdirbimui“.
Vidmanto Brazaičio nuomone, mintis gera, bet ar neįvyks taip, kaip su pienas LT!? „Tuo pačiu pagrindu sukurtas, bet greitai (ko gero, ne be didžiųjų įtakos) patapo niekuo neišsiskiriančiu supirkėju. Didieji turi sistemą, o su ja nepakovosi“, – komentuoja jis.
M. Puidokas tiki idėja, kad gali Lietuvos ūkininkai sukurti grūdininkus jungiantį sėkmingą ir augintojams naudingą kooperatyvą. Jis pateikia kitų šalių pavyzdžių.
„Danų kooperatyvas su 30 tūkstančių narių gyvuoja ir apyvartą 8 mlrd. eurų vykdo, ir valdymo iššūkius išsprendė. Viskas įmanoma, tik reikia patiems patikėti savimi ir imtis iniciatyvos ūkininkams kuo labiau įsitraukti į valdymą.
Be abejo, turi būti nauda ūkininkui. Ta nauda gali būti ir per supirkimo kainą, ir per sumažėjusias išlaidas, ir per dividendus. Turime suprasti, kad greitu metu LT ūkininkai pradės uždirbinėti pelną jau ne tik skandinavų, bet ir latvių ūkininkų kooperatyvams“, – rašo M. Puidokas, matyt, turėdamas galvoje, kad Latvijoje veikia labai stiprus kooperatyvas „Latraps“.
Ūkininkas Mantas Župerka irgi ragina kolegas: „Stokite į kooperatyvus ir stiprinkite juos, tikrai yra gerų, darykite apyvartą minimum 90–100 proc. Ir jeigu taip visi, va, tada ir bus tas efektas, lengviausia pasakyti, kad iš kooperatyvo nėra naudos. Pirmiausiai reikia pradėti nuo to, ką tu duodi kooperatyvui?“
Priminsime, kad kasmet Lietuvoje vien kviečių užauginama apie 4,5 mln. tonų, iš kurių eksportuojama maždaug trys ketvirtadaliai, t. y. 3–3,5 mln. tonų.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Sausio pabaigoje kviečiai pigo, rapsai – brango
2025-02-10 -
EK siūlo tarifus likusiems Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams
2025-01-30 -
Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos smuko 3 proc.
2025-01-30
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Neįtikėtina: populiariausios obelų veislės rinkoje išsilaiko šimtus metų
2025-01-17 -
Smulkiems ūkiams skirs papildomų milijonų
2025-01-15
(0)