Joniškio r. Lietuvoje - neeilinis įvykis: Skaistgirio žemės ūkio bendrovė atidarė naują Žagarės pieninę. Įmonėje šiuo metu per parą galima perdirbti 240 t žaliavinio pieno, tačiau visa įranga sumontuota taip, kad pieninės pajėgumai, esant poreikiui, greitai būtų padidinti dvigubai.

Pieninės statyba truko 18 mėnesių, jos projektinė vertė - 10 mln. eurų, iš jų tik 1 mln. gautas kaip parama iš ES iš KPP lėšų. Pagrindinis įmonės akcininkas, žinomas verslininkas Vilius Kaikaris tikisi, kad projektas atsipirks per 5-7 metus.

Simbolinę Žagarės pieninės juostelę perkirpo jos savininkas Vilius Kaikaris ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

Žagarės pieninė gamins pieną, rūgpienį, kefyrą, grietinę, grietinėlę, varškę ir varškės sūrius, sviestą, sviesto mišinius. Šiandien pirmoji pieninės produkcija pasirodys ir parduotuvėse. V. Kaikaris sakė, kad „stengsis būti pasiekiami visuose prekybos centruose".

Įmonėje sukurta 50 darbo vietų, čia daugiausia dirbs vietiniai - Joniškio ir Žagarės apylinkių - gyventojai. Pieninės vadovė - patyrusi šios srities specialistė Rasa Anilionienė. Visoje žinomo verslininko verslo imperijoje, kurią sudaro 40 įmonių, dirba 2 400 darbuotojų. 12 iš 40 įmonių  yra tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu Lietuvoje, dar 5 - Rusijoje.

Žagarės pieninės savininko planai labai ambicingi - ateityje jis tikisi perdirbti tik savo įmonėse pagamintą žaliavinį pieną. „Per trejus metus žadame gaminti nuo 150 iki 180 tonų žaliavinio pieno per parą", - teigė V. Kaikaris. Tuo tikslu 2012 m. pabaigoje Skaistgiryje pradėjo veikti moderniausia ir viena didžiausių pieno fermų Baltijos šalyse, kurią jos savininkas pavadino „svajonių ferma". Šiuo metu visose įmonės fermose melžiama 2 tūkst. karvių, tačiau banda bus sparčiai didinama iki 11 tūkst. karvių, todėl planuojamos ir naujų kompleksų statybos.

Naujojoje pieninėje jau pakuojama ką tik pagaminta varškė

Dabar V. Kaikariui priklausančiose žemės ūkio bendrovėse per parą pagaminama 30 t pieno (beje, kritus pieno supirkimo kainoms, perdirbėjai jiems mokėjo 18-23 euro centus/kg pieno). Rudenį planuojama gaminti 60 t, kitais metais - jau 150 t žaliavinio pieno. Kol kas trūkstamą pieno kiekį pieninei žadama pirkti vidaus rinkoje, taip pat kaimyninėse šalyse.

Nišos prekybai Žagarės pieninė dairosi ne tik Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, bet ir Baltarusijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Azerbaidžane.

Pieninės atidaryme dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasidžiaugė didėjančia konkurencija penkioms didžiosioms šalies pieno perdirbimo įmonėms: „Kuo daugiau dalyvių bus pieno perdirbime, tuo geriau." Iš pradžių Žagarės pieninei teks konkuruoti su mažesnėmis pieninėmis, nes 100 km spinduliu jų yra nemažai, o už 60 km veikia ir Latvijos pieno perdirbėjai. Tačiau pasitikėjimo nestokojantis V. Kaikaris nesibaimina jokios konkurencijos, juolab kad padidinus įmonės pajėgumus ir žinant viso jo verslo apimtis bei galimybes, netolimoje ateityje jis iš tiesų gali tapti grėsmingu varžovu ir didiesiems perdirbėjams.

Žagarėje 1925 m. buvo atidaryta moderniausia tuo metu pieninė Lietuvoje. Kadangi Skaistgirį nuo šio Latvijos pasienyje esančio Šiaurės Lietuvos miesto skiria tik 10 km, naujajam prekės ženklui ir buvo nutarta suteikti istorinį Žagarės pieninės vardą. Pieninės vėliavą pakėlė jos krikštatėviu pavadintas Seimo narys Kazys Starkevičius, kuris, būdamas žemės ūkio ministru, įkasė simbolinę kapsulę, skelbiančią pieninės statybų pradžią.

MŪ inf.