Kauno r. Sertifikuotos sėklos tiekėjų veikloje pažeidimų kasmet užfiksuojama mažiau, tačiau žemdirbiai vis dažniau nepatenkinti įsigytos sėklos kokybe. Galbūt jie tiesiog atrado gerą būdą mušti kainą: klientui pareiškus, kad sėkla prasta, net ir neturint tikrų įrodymų, paprastai sėklos tiekėjas pasiūlo įvairių nuolaidų, kad tik neigiama informacija nepasklistų į viešumą.

Apie galimą žemdirbių piktnaudžiavimą ir apie tai, kaip kartais skausmingai sėklininkystės versle suveikia principas „Klientas visada teisus", kalbėta praėjusią savaitę lauko dienoje, vykusioje Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Kauno augalų veislių tyrimų skyriuje.

Lankstesni reikalavimai sėklos tiekėjams

Lauko dienoje buvo pristatytos sertifikuotos sėklos tiekėjams aktualios naujienos. Jas apžvelgusi VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič pabrėžė, kad privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų apraše oficialiai leista auginti žirnius ar vikių sėklai su kitų rūšių augalais viename pasėlyje. Bet tokių mišinių pasėliuose bus aprobuojami tik vikių ar žirnių augalai. Tarkime, jei sėjate vikius su avižomis, tai sėklinis pasėlis bus tik vikių.

Privalomųjų rinkai tiekiamos javų, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašuose leidžiama sertifikuoti sėklą, saugomą siuntomis vienoje talpykloje, jei ta talpykla sandariai uždaryta ir paženklinta. Tačiau tokiu atveju mėginiai gali būti imami tik automatiniu mėginių ėmikliu (tokius turi tik kelios firmos). Jei nors vienas mėginys neatitiks reikalavimų, tai sertifikatas nebus išduodamas nė vienai siuntai. „Bet kuriuo atveju firmos turi kreiptis į VAT ir informuoti, kad jie nori taip daryti", - perspėjo M. Alechnovič.

Šiemet pasikeitė atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų tvarkos aprašas. Į atestuotų tiekėjų sąrašą įtraukti visi asmenys, kurie daugina, fasuoja, perfasuoja ir įveža į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą (anksčiau pastarosios pozicijos nebuvo sąraše). VAT išduodamuose pažymėjimuose bus aiškiai nurodyta veiklos sritis ir augalų grupės: javai (pašariniai, aliejiniai, pluoštiniai), runkeliai, sėklinės bulvės, grikiai, daržovių sėkla, sodai (išskyrus CAC medžiagą - kas nepatenka į sertifikavimą ir už ką atsakomybę prisiima pats tiekėjas).

Atsirado ir nauja sąvoka - platintojas. Tai asmuo, kuris nusipirko iš atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo dauginamąją medžiagą ir ją parduoda. „Platintojui nereikia būti tame sąraše. Bet platintojas negali nei fasuoti, nei perfasuoti, jis gali tik tiekti rinkai", - paaiškino M. Alechnovič.

Naujame apraše numatyta galimybė, kad jei dauginamosios medžiagos tiekėjas sugalvojo papildyti augalų grupes ar išplėsti savo veiklos sritį, jis gali kreiptis į VAT ir užpildyti atitinkamą formą. Procedūra atliekama iš naujo: atestavimo komisija atvažiuoja į vietą ir, jei dauginamosios medžiagos tiekėjas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išduoda naują pažymėjimą (jis išduodamas tik sumokėjus už atestavimą 37,69 euro be PVM). Senasis pažymėjimas tampa negaliojančiu.

Pasikeitė informacijos pateikimo data: visi dauginamosios medžiagos tiekėjai turi pateikti informaciją apie visus savo augintojus iki birželio 1 dienos. Jei planuojama įvežti sėklą iš trečiosios šalies, privalu pranešti apie tai VAT: kokia rūšis, veislė, kilmės šalis, sėklos siuntos dydis, įsivežimo data bei sandėliavimo vieta. VAT paprašius, turi būti pateikiama visa informaciją apie rinkai tiekiamus kiekius. Tokia tvarka patvirtinta žemės ūkio ministro įsakymu.

Pažeidimų užfiksuojama palyginti nedaug

Sertifikuotos sėklos tiekėjų patikrinimai planuojami iš anksto, įvertinus riziką. Vertinant laikotarpį nuo 2013 m. iki šiemet, matyti, kad suplanuotų patikrų kiekis mažėja, nes mažėja rizikingų subjektų. Prie gerą dešimtmetį kasmet patikrų būdavo apie 500, o dabar nesiekia nė dviejų šimtų.

„Nusižengimų mažėja, ir tiesiog nėra reikalo taip dažnai tikrinti. Daug dirbame prevenciškai, konsultuojame", - paaiškino VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič

Šiemet atlikta 174 patikrinimai, surašyta 11 protokolų; bene daugiausia neatitikimų rasta prekiaujant sėkline medžiaga turguose. Atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai, išrašydami sąskaitas faktūras, turėtų atkreipti dėmesį, kad ten turi būti ir siuntos, ir sertifikato numeris.

Šį pavasarį buvo nemažai problemų dėl žirnių daigumo, sulaukta skundų dėl sėklos kokybės ir iš užsienio šalių, ir iš mūsų augintojų. M. Alechnovič manymu, mūsų žemdirbius išjudino susietoji parama, kuri nuo šiemet bus mokama už sertifikuota sėkla apsėtus plotus. Kai kurie ūkininkai pirmą kartą pradėjo naudoti sertifikuotą sėklą ir įsigiję tokią, labai atidžiai žiūri į etiketę - dažnai kreipiasi į VAT būtent dėl paties ženklinimo: ar viskas su juo gerai?

Būna ir kuriozinių situacijų, kad pirmą kartą įsigiję sertifikuotą sėklą, sufasuotą į didmaišius, žemdirbiai tiesiog nemato ant jų atspaustos etiketės. Atvykus tikrintojams pagal tokį skundą į vietą, paaiškėja, kad viskas paženklinta pagal taisykles. „Bet kuriuo atveju gerai, kad žmonės žino, jog etiketė privalo būti. Neveltui mes daug važinėjame į susitikimus su žemdirbiais ir nuolat pateikiame visą reikalingą informaciją", - žemdirbių budrumu nesipiktina M. Alechnovič.

Tačiau tenka pripažinti, kad atsiranda ir piktnaudžiavimo atvejų. Žemdirbiai garsiai kalba, kad parduodama nekokybiška sėkla, bet jokių įrodymų neturi. Nepasitenkinimo atveju reikia kreiptis į VAT, kad jos specialistai atvažiuotų į vietą ir įvertintų, ar tikrai yra pažeidimas. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse yra keli su sėklos tiekėjų veikla susiję straipsniai (505, 139, 156), kurie pareigūnams leidžia taikyti nemažas baudas už rastus nusižengimus.

Plungiškio pastebėjimai - iš ilgametės patirties

Kasdienio darbo pastebėjimais pasidalijo Plungės r. žemės ūkio bendrovės „Žlibinai" vadovas Romutis Mažrimas. Bendrovė turi didžiulę patirtį sėklinės medžiagos ruošimo srityje - ruošia sėklą nuo 1985 m., maksimalus darbo našumas - 200 tonų per parą.

„Net ir bandant ant balto popieriaus lapo išbraižyti tobulą schemą, neįmanoma sezono įkarščio metu darbų sudėlioti taip, kad ta VAT specialistė, kuri aptarnauja Telšių regioną, spėtų paimti visus reikalingus pavyzdžius. Nebent ji turi gyventi mūsų sandėlyje. Manau, atėjo laikas pasitikėti sėklos ruošėjais: ruošiame siuntą, imame pavyzdį iš kiekvieno maišo, darome jungtinį pavyzdį, užplombuojame ir vieną pasiliekame pas save, vieną - nuvežame tai moteriai į kabinetą", - svarsto R. Mažrimas. Beje, M. Alechnovič atsakė, kad toks variantas visai įmanomas - tereikia parašyti prašymą VAT ir galima gauti įgaliotojo ėmėjo statusą.

Plungės r. ŽŪB „Žlibinai" vadovas Romutis Mažrimas kėlė klausimą, kur prasideda ir kur pasibaigia sėklos tiekėjo atsakomybės ribos

Bendrovės vadovas R. Mažrimas neslėpė, kad pats sudėtingiausias laikas - žiemkenčių sėklos ruošimas rudeninei sėjai, kai laiko yra daugiausiai 4 savaitės. Neretai sėkla išvežama pas ūkininkus taip ir nesulaukus sertifikatų, nes sėjos laiko atidėlioti iki gruodžio neįmanoma.

Vienas iš dažniausių konstatuojamų pažeidimų - suplėšyti maišai. R. Mažrimas paaiškino šio pažeidimo atsiradimą. Kaip žinia, pavyzdžiai imami su 2 m ilgio ir 5 cm diametro lazda, kurios gale yra aštrus smeigas. Pavyzdžio paėmimo metu maišas yra pažeidžiamas ir ta skylė neužtaisoma. „Pro 5 cm skylę gali byrėti grūdai. Ūkininkai, gavę tokį maišą, iš karto skambina ir klausia: kodėl maišas suėstas žiurkių?", - iš praktikos žino R. Mažrimas.

Retai būna, kad į vilkiką pakraunama 24 tonos vienos rūšies sėklų. Dažniausiai kraunama po toną miežių, kviečių, kvietrugių, žirnių, pupų ir t. t. Kaip jau minėta, maišai jau būna pažeisti zondo ir apibarstyti pro skyles išbirusiais grūdais. Maišui vilkike staigiame posūkyje pakrypus, grūdai pro skylę išbyra ir apipila kitus maišus. Taigi, čia jau turėtų būti aišku, iš kur paskui laukuose staiga atsiranda kitų augalų priemaišų.

„Kartą buvo skambutis, kad iš mūsų atvežtuose kviečiuose yra rugių. Pirmas pasiūlymas - numušti kainą ir užgesinti konfliktą. Bet aš tvirtai žinojau, kad rugių priemaišų sėkloje negali būti, nes jų per visą savo istoriją nesame auginę, todėl sakau - važiuojam į vietą aiškintis. Nuvažiuojame pas ūkininką: 25 ha kviečių lauke styro trys rugio stiebai, išaugę iš vieno grūdo ir tai tarp eilučių", - bandymą iš adatos priskaldyti vežimą prisimena R. Mažrimas.

„Nepatikėsite, bet aš, ūkio vadovas, asmeniškai su krautuvu kraunu sėklą į vilkikus. Nes į vieną vilkiką reikia pakrauti sėklą 15 skirtingų ūkininkų ir dar ta sėkla būna skirtingų rūšių! Reikia žinoti, kas kur susandėliuota: sandėliuojame maišais plokštuminiuose sandėliuose: 7 000 kvadratinių metrų plote būna iki 10 000 tonų produkcijos. Jei bandyčiau viską persakyti ir išaiškinti mechanizatoriui, tai man liežuvis nudiltų jau trečią dieną", - dideles darbų apimtis įvardijo R. Mažrimas.

Savo nuomonę jis išdėstė ir dėl dar vienos problemos - persiūtų etikečių. Ar įmanoma to išvengti? „Etiketės užsakomos 30 tonų sėklos. Atvažiuoja vilkikas, pakrovimo metu pažeidžiamas maišas - dėl krautuvo kaltės ar dėl audeklo silpnumo, nes audeklas, ne paslaptis, yra iš Kinijos ir neretai neatlaiko svorio. Per 1 000 tonų tokių atvejų būna gal iki 30. Kaip elgtis tokiu atveju? Pagal dabar galiojančią tvarką, pažeistą pakuotę gali perženklinti tik VAT atstovas. Įsivaizduokite situaciją: sėklą iš perplėšto maišo mes perpilame į kitą ir išsikviečiame tarnybos darbuotoją, kad perženklintų. Taip blogai, nes kas žino, ką mes ten perpylėme? Bet mes juk nelauksime ant krautuvo pasikabinę suplyšusį maišą, kol atvažiuos VAT darbuotojas perženklinti", - dar vieną sunkumą įvardija R. Mažrimas.

Iškeltas klausimas, kur prasideda ir kur pasibaigia sėklos tiekėjo atsakomybės ribos. „Transportas samdomas, kai kurie vairuotojai iš karto klausia: ką vešime? Kitaip tariant, aiškinasi, ar juos domina krovinys. Pakrauname ir išlydime. Nusisemti nuo maišo, persiūti etiketę - jokių problemų. Siuvimo mašina šiandien kainuoja ne tiek ir daug", - sako R. Mažrimas. Žinoma, gal ir nėra taip paprasta nustatyti atsakomybės ribas, bet reikia kažką daryti.

„Neužsifiksuokime vien etikečių persiuvimu. Juk pagrindinis objektas yra sėkla - jos kokybė, daigumas, švarumas. Tokia logika remiantis išeitų, kad jei ant pilstuko butelio užklijuota gera etiketė, tai problemos nėra?", - klausia R. Mažrimas ir priduria, kad bendrovei geras vardas per daug brangus, kad rizikuotų jį susigadinti dėl persiūtos etiketės.

Ir kiti lauko dienoje dalyvavę sėklos tiekėjai tvirtino, kad ūkininkai pradėjo piktnaudžiauti tuo, jog sukelti cunamį dėl sėklos kokybės labai lengva, o pagrindinis viso to triukšmo tikslas - numušti kainą. Ypač skausmingai reaguoja tie žemdirbiai, kurie nusiperka sėklą sezono pradžioje, kai kainos aukštos, o paskui, sezono pabaigoje kainoms kritus, ūkininkams pradeda atrodyti, kad jie sumokėjo per brangiai. Štai tada ir prasideda sliekų ieškojimas ten, kur niekada jų nebūna.

VAT direktorius Sergejus Fedotovas paragino sėklos tiekėjus visus pasiūlymus išdėstyti raštu, ir pažadėjo, kad bus ieškoma galimybių problemoms išspręsti.

MŪ inf.