Londonas. Šį sezoną Europos rinka gali susidurti su nauju reiškiniu - rapsų trūkumu, - teigia nepriklausomos pasaulio žemės ūkio rinkų analizės kompanijos „CRM AgriCommodities“ ekspertai.

Kaip jau buvo prognozuota vasaros pradžioje, Europa šiemet užaugino vieną mažiausių rapsų derlių.

Naujausiais asociacijos „Coceral“ duomenimis, ES-27 ir Jungtinės Karalystės rapsų derlius šiemet gali siekti 17 mln. t, anksčiau skaičiuota, kad jis neviršys 16,5 mln. t. Pasaulio rinkoje šios žemės ūkio kultūros pasiūla irgi numatoma mažesnė, nepaisant pasėlių derlingumo padidėjimo kai kuriose šalyse. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Rapsų derlius Vakarų Europoje šiemet sumažėjo dėl sausros. Be to, nepalankios augalams oro sąlygos išprovokavo kenkėjų invaziją į pasėlius. O apsisaugoti nuo jų augintojams buvo sudėtingiau, nes ES yra uždraudusi naudoti kadaise populiariausius insekticidus neonikotinoidus. Vakarų Europos ūkininkai ieško naujų kovos su kenkėjais priemonių, tačiau kol kas veltui.

JAV Žemės ūkio departamento (USDA) vertinimu, rapsų, naudojamų biokurui ir aliejui gaminti, šio sezono derlius ES sumažėjo iki 14 metų žemiausio lygio. Dėl to padidės jų importo apimtys.

Tačiau iš kokių šalių rapsai bus importuojami, vis dar nelabai aišku. Ilgą laiką Ukraina buvo pagrindinė rapsų tiekėja ES reikmėms, bet šiemet jos pasėlių derlius taip pat sumažėjo dėl blogų orų. „Reikšmingų rapsų eksporto iš Kanados ir Australijos kiekių į ES, matyt, nepakaks, kad kompensuotų praradimus“, - kalba rinkos ekspertai.

USDA prognozuoja, kad dėl visų paminėtų priežasčių pasaulinės rapsų atsargos gali sumažėti per pusę, palyginti su dvejų paskutinių metų vidurkiu.

Tapo didžiausia rapsų pirkėja

Pastaraisiais metais ES tapo didžiausia rapsų pirkėja pasaulyje dėl didelės biodyzelino, kuriam kaip žaliava naudojami rapsai, paklausos ir sumažėjusio pasėlių ploto, kurį lėmė įvesti neonikotinoidų apribojimai.

Rapsų paklausa ES jau seniai viršijo vidaus pasiūlą. O tai, rinkos analitikų vertinimu, padidina priklausomybę nuo žaliavos tiekimo iš Ukrainos ir kitų valstybių. Kadangi šiemet Juodosios jūros regione rapsų derlius irgi mažesnis, eksportuotojai iš kitų šalių turi perspektyvų ES rinkoje.

Kanada šį sezoną užaugino vieną didžiausių rapsų derlių. Kasmet vis daugiau kanadietiškų rapsų parduodama Europos biokuro pramonės įmonėms. Kanadiečiai ieško naujų rinkų, kad kompensuotų nuostolius, patirtus dėl prekybos karo tarp JAV ir Kinijos. Kanados aliejinių augalų tiekimas Kinijai, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė jos pirkėja, sumažėjo iki minimumo.

Remiantis Kanados grūdų komisijos duomenimis, rapsų eksportas į Belgiją, Portugaliją, Prancūziją, Graikiją ir Vokietiją nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. birželio pabaigos išaugo beveik trigubai.

Australijos rapsų derlius taip pat bus naudingas ES poreikiams. Pasak „Rabobank“ grūdų ir aliejinių augalų rinkos analitiko, pagal dabartinius ES reglamentus kanadietiški rapsai negali būti naudojami maisto pramonėje, nes tai yra genetiškai modifikuoti augalai. Tuo tarpu apie 80 proc. Australijos rapsų pasėlių yra be GMO. Taigi, Australija gali eksportuoti į Europą daug daugiau nei Kanada.

Nepraranda vilties dėl auginimo

Žvelgdami į ateitį kai kurių ES šalių ūkininkai nepraranda vilties gauti gerą rapsų derlių. Jie ieško naujų veiksmingų produktų kenkėjų kontrolei. Tačiau dalis ūkių palaipsniui atsisako rapsų ir vietoj jų mieliau sėja žirnius ar kitus pelningesnius ankštinius augalus. Jie netiki, kad situacija pasikeis: rapsai tapo pavojingais augalais, kurių geriau laiku atsisakyti, nei vėliau patirti nuostolių.

Didėjantį rapsų deficitą pasaulyje rodo ir rinkos reakcija. Rapsai kotiruojami ICE tarptautinėje biržoje. Nepaisant koronaviruso pandemijos problemų, dėl kurių daugybės rūšių produkcijos biržinės kainos krito, rapsų kainos šių metų kovo–liepos mėnesiais beveik nuolat augo.

Ypač reikšmingas šuolis į viršų stebėtas liepos mėnesį, kai jau buvo aišku, koks rapsų derlius Europoje. O jis pasirodė blogesnis nei ankstesniais laikotarpiais. Tad nuo vasario pabaigos iki liepos 31 d. rapsų kaina tarptautinėse biržose pakilo nuo 456,3 iki 491,5 JAV dolerio (386,50-416,31 Eur) už toną, arba 7,7 proc.

MŪ inf.