Honkongas. Žemės ūkio augalų sėklų verslas vis labiau koncentruojasi, įmonės jungiasi ir stambėja.

Agroverslo tinklalapis „AgroPages“ antri metai skelbia stipriausių pasaulyje sėklininkystės kompanijų 20-tuką, kuriame pirmaujančias pozicijas užima vokiečių bendrovė „Bayer“ ir amerikiečių „Corteva Agriscience“.

Pernai baigėsi trečioji pasaulinė įmonių susijungimų ir įsigijimų banga. „Dow“ ir „DuPont“ galutinai susijungė, o „Corteva Agriscience“, kaip atskiras „DowDuPont“ žemės ūkio verslo padalinys, buvo įtraukta į Niujorko vertybinių popierių biržą. Kinijos nacionalinė chemijos korporacija „ChemChina“ įsigijo „Syngenta“. „Bayer“ įsigijo „Monsanto“; o BASF visiškai perėmė „Bayer“ sėklų verslą.

Šie svarbiausi susijungimai ir įsigijimai sudaro galimybes naujajam didžiųjų įmonių ketvertui („Big 4“) turėti subalansuotą prekių ir paslaugų rinkinį agrocheminių medžiagų, sėklų ir biotechnologijų srityje bei dar stipresnes pozicijas rinkoje.

Pasaulio sėklininkystės lyderių dvidešimtukas

N – nėra tikslių duomenų, reitingavimas padarytas pagal ankstesnių metų duomenis

Dvidešimt didžiausių sėklininkystės įmonių yra išreitinguotos pagal 2016–2018 m. finansines ataskaitas. „Bayer“ ir „Corteva“ yra dvi pirmaujančios įmonės: jų pardavimai sudaro beveik 60 proc. visų „Top 20“ įmonių pardavimų. Abi įmonės turi akivaizdų pranašumą, kurdamos genetiškai modifikuotus augalus ir biotechnologijas. „Bayer“ taip pat yra didžiausia pasaulyje daržovių sėklų įmonė.

„Syngenta“, BASF, „Limagrain“ ir KWS sudaro antrąją grupę, bendri jų pardavimai siekia 26 proc. „Top 20“ pardavimų. Nors likusios 14 bendrovių sudaro tik 14 proc. pardavimų, dauguma jų yra sukūrusios specializuotą sėklų verslą, pvz. „DLF“ ir „Barenbrug“ specializuojasi žolių sėklose, „Sakata Seed“ ir „Rijk Zwaan“ – daržovių, „Takii Seed“ – gėlių, „Long Ping High-Tech“ – ryžių.

Galima teigti, kad tarp 20 stipriausių sėklininkystės bendrovių susiformavo naujas megaįmonių dvejetas („Bayer“ („Monsanto“) ir „Corteva Agriscience“) ir superįmonių ketvertas(„Syngenta“ („ChemChina“), BASF, „Limagrain“ ir KWS), o kitos įmonės daugiausiai vykdo diferencijuotą veiklą – specializuojasi tam tikrų sėklų segmente, todėl tame konkrečiame segmente jos užima labai reikšmingą rinkos dalį.

Šiek tiek plačiau apie pačias didžiausias apyvartas sėklų versle darančias įmones ir jų struktūroje pastaraisiais metais įvykusius pokyčius.

„Bayer“. 2018 m. birželį „Bayer“ baigė „Monsanto“ įsigijimą ir savo sėklų verslo pardavimą BASF. Tai – žemės ūkio istorijoje precedento neturintis sandoris, po kurio 117 metų gyvavęs „Monsanto“ prekės ženklas oficialiai pasitraukė iš pasaulinės sėklų rinkos. Šis įsigijimas užtikrino kompanijai „Bayer“ lyderio pozicijas pasauliniame žemės ūkyje.

„Corteva“. „Dow“ ir „DuPont“ sinergija leido vien 2018 m. sutaupyti apie 400 mln. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2021 m. pavyks sutaupyti 1 200 mln. dolerių. „Corteva Agriscience“, „DowDuPont“ žemės ūkio padalinys, jau žinomus prekinius ženklus sėkmingai integruoja verslo plėtrai. Esami prekės ženklai suskirstyti į tris dalis: pirma, pasauliniai ženklai – geriausias pavyzdys „Pioneer®“; antra, vietiniai prekių ženklai, tokie kaip „Dairylandseed“, „Alforexseeds“ ir „Nutechseed“; trečia – mažmeninė prekyba sėklomis ir chemijos gaminiais, tokiais kaip „PhytoGen“, „Mycogen Seeds“ ir „Brevant“.

„Syngenta“ pernai pasiekė 6,3 proc. augimo tempą, daugiausia dėl didėjusio saulėgrąžų ir kukurūzų sėklų pardavimo Rytų Europoje bei gerų daržovių sėklų verslo rezultatų. Jei, kaip tikimasi, per artimiausius kelerius metus pagrindinė įmonė „ChemChina“ susijungs su „Sinochem“, o Kinija pradės auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Syngentos“ pranašumai Kinijoje bus dar ryškesni. Manoma, kad „Syngenta“ ateityje gali dar labiau sumažinti atotrūkį nuo dviejų jau minėtų megaįmonių, jei pasinaudos atsiveriančiomis puikiomis galimybėmis Kinijos rinkoje.

BASF. 2018 m. įmonė oficialiai pateko į globalųjį sėklų segmentą, įsigijusi „Bayer“ sėklų verslą, apimantį beveik visą „Bayer“ sojų ir rapsų, taip pat medvilnės sėklų verslą (išskyrus Indiją ir Pietų Afriką), visą daržovių sėklų verslą, „LibertyLink Technology“ – visų jau išvardytų sėklų ir hibridinių kviečių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros platformą. Remiantis turimais duomenimis, BASF pardavimai po „Bayer“ sėklų verslo integracijos viršijo 2 000 mln. JAV dolerių.

„Limagrain“ pajamos šiek tiek padidėjo 2018 m., ir nors daržovių sėklų verslo plėtra neatitiko lūkesčių, tačiau pagrindas išliko nepakitęs. „Limagrain“ verslo augimas Azijoje (ypač Kinijoje ir Indijoje) bei Pietų Amerikoje (Brazilijoje ir Argentinoje) buvo tikrai puikus ir „Limagrain“ vis dar yra antra pagal dydį daržovių sėklų įmonė pasaulyje.

KWS bendri sėklų pardavimai 2018 m. šiek tiek padidėjo. Nors kukurūzų sėklų pardavimai smuko (daugiausia dėl Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos rinkų įtakos), tačiau Europoje ir Kinijoje kukurūzų sėklų verslas šiek tiek pakilo. Be to, gerai sekėsi ir išaugo runkelių bei javų sėklų pardavimai.

Nors labai stambi sėklų pramonės integracija baigėsi, jos poveikis pasaulinei sėklų rinkai išliks. Tikėtina, kad ateinančius kelerius metus ši agroverslo sritis toliau vystysis integracijos ir atsinaujinimo linkme.

MŪ inf.