Maskva. Rusijos žemės ūkio produkcijos eksportas į Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 253 mln. eurų ir buvo 7 proc. didesnis negu per tą patį laikotarpį pernai. 

Pirmąjį 2020 m. pusmetį Rusijos žemės ūkio produktų eksportas į Latviją išaugo 6,3 proc., iki 170 mln. Eur, į Lietuvą - 9,5 proc., iki 70 mln. Eur, į Estiją - 0,6 proc., iki 10 mln. eurų, praneša šalies Federalinio žemės ūkio produktų eksporto plėtros centro išorės komunikacijų departamentas.

Eksporto struktūroje einamaisiais metais pirmauja rupiniai ir išspaudos (pašarams), kurių pardavimai padidėjo net 53 proc., iki 419 tūkst. tonų, o eksporto vertė išaugo 39 proc., iki 64 mln. eurų.

Baltijos šalys taip pat yra vienos didžiausių rusiško rapsų aliejaus, be kita ko naudojamo biokurui gaminti, pirkėjų: sausio–birželio mėnesiais jo pristatymai sudarė 64 tūkst. t (+20 proc.) už 41 mln. eurų (+30 proc.).

Trečioje vietoje yra runkelių išspaudos, kurių siuntos fiziškai padvigubėjo ir sudarė 271 tūkst. t, o pinigine išraiška padidėjo 81 proc., iki 30 mln. Eur. Baltijos šalys yra vienos didžiausių runkelių išspaudų iš Rusijos pirkėjos, pernai į jas išvežta 29 proc. bendro šios produkcijos eksporto kiekio.

Rusiškos žemės ūkio produkcijos eksporto į Baltijos šalis penketuke (pagal vertę) taip pat yra spiritas (13 mln. Eur vertės) ir žuvies filė (10 mln. Eur vertės).

Prekių struktūra pasikeitė

2017–2019 m. laikotarpiu svarbiausią Rusijos žemės ūkio produkcijos eksporto į Baltijos šalis poziciją užėmė kviečiai. Tačiau šiais metais, Federalinio žemės ūkio produktų eksporto plėtros centro duomenimis, jų tiekimas gerokai sumažėjo. 2020 m. pirmąjį pusmetį į Baltijos šalis buvo parduota tik 42 tūkst. t (7,7 mln. Eur) rusiškų grūdų, palyginti su 295 tūkst. tonų 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pernai Rusija pagal žemės ūkio produkcijos eksportą į Baltijos šalis užėmė 11 vietą tarp visų eksportuotojų, turėdama apie 3,4 proc. šios rinkos dalies.

Kalbėdamas apie rusiškos žemės ūkio produkcijos perspektyvas Federalinio žemės ūkio produktų eksporto plėtros centro išorės komunikacijų departamentas akcentuoja, kad Baltijos makroregiono transporto sistema daugiausia buvo sukurta sovietmečiu, o viena iš jos funkcijų - prekių tranzitas Rytų-Vakarų kryptimi - vis dar išsaugota.

Todėl patekusi į Lietuvą, Latviją ar Estiją rusiška produkcija, įskaitant grūdus, riebalus ir kitus maisto bei naftos produktus, per Baltijos jūros uostus reeksportuojama į kitas ES šalis, taip pat Vakarų ir Pietų Afriką, Šiaurės Ameriką ir kitus makroregionus.

Pavyzdžiui, Lietuva, 2019 m. importavusi 273 tūkst. tonų rupinių ir išspaudų už 75 mln. eurų, eksportavo 187 tūkst. tonų šių produktų už 48 mln. Eur. Baltijos šalys taip pat vykdo Rusijos Federacijos grūdų iš centrinių ir šiaurės vakarų regionų tranzitą.

Pasak Federalinio žemės ūkio produktų eksporto plėtros centro, nepaisant politinių problemų santykiuose tarp Rusijos ir Baltijos šalių, Rusijos žemės ūkio produktų eksportas į šias šalis pastaraisiais metais buvo linkęs augti. 2019 m. pabaigoje į Latviją, Lietuvą ir Estiją buvo parduota rusiškų maisto produktų už 533 mln. Eur, o tai yra 55 proc. daugiau nei 2015 m.

Federalinio centro „Agroexport“ duomenimis, Rusija turi galimybę toliau didinti eksportą Baltijos kryptimi. Tarp didžiausią potencialą turinčių prekių ir toliau išlieka riebalų ir aliejaus pramonės produktai, įskaitant augalinį aliejų, taip pat rupiniai ir išspaudos, spiritas, žuvis ir jūros gėrybės.

Pavyzdžiui, „Blago“ įmonių grupė tiekia Baltijos šalims saulėgrąžų išspaudas, kurios paklausios gyvulininkystėje.

„Nuo rugsėjo iki šių metų pabaigos planuojame eksportuoti 10 tūkst. tonų, o per tą patį praėjusių metų laikotarpį pardavėme šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. t produktų“, - sakė Kirilas Melnikovas, grupės rinkodaros direktorius.

MŪ inf.