Vilnius. Po susitikimų su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais gyvulių augintojai deklaravo daugiau pajamų.

VMI praneša, kad vykdydama mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos sektoriaus stebėsenos bei kontrolės projektą stebi pozityvius pokyčius, susijusius ne tik su VMI akiratyje atsidūrusiais mokesčių mokėtojais.

Palyginus 2017-ųjų bei 2018-ųjų pirmų septynių mėnesių duomenis matyti, kad mėsos sektoriuje veikiančių mokesčių mokėtojų (PVM mokėtojų) pardavimai augo 4 proc., 1 proc. daugiau deklaruota PVM, vidutinis darbo užmokestis augo 11 proc. (nuo 626 iki 697 eurų) proc., o mokesčių sumokėta 3 proc. arba 7,6 mln. eurų daugiau.

„Vykdant „Mėsos projektą“ didžiausias sumokėtų mokesčių augimas - 45 proc. – siejamas su gyventojais, kurie augina mėsinius galvijus ir kurie teikė pranešimus, kad savo reikmėms pernai skerdė neadekvačiai daug galvijų“, – sakė projekto darbo grupės vadovė Danutė Kulikauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad VMI aktyviai priežiūrai pasirinko santykinai nedidelę mokesčių mokėtojų grupę – 151 gyventoją.

„Jų sumokami mokesčiai padidėjo vos ne per pusę. Tų gyventojų atžvilgiu nėra taikomi kontrolės veiksmai. VMI pasirinko švelnias poveikio priemones – pokalbius. Jų metu atsižvelgiama į paties mokesčių mokėtojo teikiamus duomenis ir tik tuomet vertinama, ar jis teisingai apskaitė pajamas, ar teisingai apskaičiavo mokesčius“, – aiškino D. Kulikauskienė.

Kauno AVMI, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba išskyrė atvejus, kai ūkininkai, PVM mokėtojai, organizuojantys darbuotojų maitinimą, užmiršta arba nežino, kaip tinkamai mokėti mokesčius.

Kovojant su Afrikinio kiaulių maro plitimu, pagal VMVT reikalavimus, kiaulių ūkiuose draudžiama darbuotojams į fermą įsinešti gyvūninio maisto. Todėl ūkininkai patys rūpinasi darbuotojų maitinimu.

Po pokalbio vienas ūkininkas patikslino trejų metų PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo apie 18 tūkst. eurų PVM, iš kurių - 3 tūkst. eurų už suvartojimą privatiems poreikiams, t. y. už darbuotojų maitinimą. Likę 15 tūkst. eurų (stebėsenos metu įvertinus per i.SAF ir i.VAZ posistemius gaunamus duomenis bei atlikus jų „kryžminį" sutikrinimą ir nustačius, kad ne visos apmokestinamosios pajamos) buvo deklaruoti PVM deklaracijose.

Klaipėdos AVMI vykusio pokalbio metu vienas augintojas pripažino, kad pardavinėja avis, išveža ir į užsienį, gauna atlygį grynais ir pavedimu per banką, tačiau nepaaiškino, kur deda avis, paskerstas savo reikmėms. Per trejus metus jis paskerdė 222 avis ir pardavė 1111 gyvų avių, tačiau nedeklaravo gautų pajamų. Per pakartotinį pokalbį augintojas papildomai deklaravo per dvejus metus gavęs 46,2 tūkst. eurų pajamų, o už šių metų keturis mėnesius – beveik 5,5 tūkst. eurų mokėtino PVM. Jis taip pat pateikė prašymą registruotis PVM mokėtoju.

Situacijų, kai gyvulių augintojai neteisingai deklaravo gautas pajamas, privatiems poreikiams „sunaudojo" neadekvačiai didelius kiekius paskerstų galvijų ir pan., nustatyta visose apskrityse, ir visais atvejais gyventojai po pokalbių su mokesčių specialistais suskubo pasitaisyti.

VMI, MŪ inf.