Vilnius. Japonija leido Lietuvos eksportuotojams vežti jautieną ir jos produktus, gamintus iš vyresnių nei 30 mėn. amžiaus galvijų mėsos.

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, didesnis Japonijos rinkos atvėrimas jautienai ir jos produktams lauktas žingsnis, ypač dabar, kai Lietuvos įmonėms užsidarė Kinijos rinka.

Ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją pernai, palyginti su 2020 m., išaugo 24 proc. – iki 12,9 mln. Eur, Japonija buvo 45 vietoje iš 158 eksporto partnerių. 

Kaip šis žingsnis paveiks Lietuvos galvijininkystės sektorių? Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, didžioji dalis galvijų eksportuojama iki 24 mėnesių. Taip yra visoje Europoje, daugumoje eksporto rinkų. Klientai nori galvijų iki 24 mėn. dėl jų mėsos kokybės.

Galvijų, vyresnių nei 24 mėn., mėsos paklausa menkesnė, už ją mokama mažiau. Taigi panaikintas ribojimas eksportuoti galvijų, kurie yra vyresni nei 30 mėn., mėsą daug teigiamos įtakos neturės.

„Tai, kad Japonijos rinka atverta plačiau, apskritai yra teigiamas dalykas, bet tai nepakeis bendros situacijos, nes į Japoniją nelabai eksportuojame jautienos“, – sako E. Mackevičius, pabrėždamas, kad šios šalies rinka gana sudėtinga, Lietuva į ją neįsiliejusi.

Anot E. Mackevičiaus, japonai nori subproduktų: uodegų, diafragmų ir kt. Be to, labai dideliais kiekiais. Bet tai ne tie produktai, į kuriuos orientuojasi mūsų šalis.

LMPA direktoriaus teigimu, reikėtų įsilieti į Japonijos rinką ir joje būti ne vienus metus, kad situacija pagerėtų. „Galbūt po šio sprendimo Japonija mus vertins geranoriškiau, labiau įsileis į rinką. Bet jų prašomi kiekiai neatitinka mūsų galimybių. Mes maža šalis – surasti tiek nišinių produktų nelengva. Japonijos rinka – alternatyva, bet pernelyg sudėtinga“, – akcentuoja E. Mackevičius.