Kaunas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) taryba pokalbiui pasikvietė didžiųjų šalies pieno perdirbimo įmonių atstovus. Susitikimas vyko lyg ir draugiškai, perdirbėjai mušėsi į krūtinę, kad nori padėti ūkininkams, tačiau kai kurie gamintojai tokias kalbas vadino demagogija.

Pastaruoju metu pradėjusi kilti pieno supirkimo kaina tokias tendencijas, perdirbėjų teigimu, dar žada išlaikyti iki spalio-lapkričio mėn., tačiau kaip kainų kreivė keisis po to, jie negalėjo pasakyti. Tad ar laikinas poros mėnesių pagerėjimas dėl žaliavos stygiaus netrukus vėl nesmogs staigiu kainos kritimu, kaip jau yra buvę? LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis (nuotr. viršuje) perdirbėjų taip pat klausė, ar reikės jiems lietuviško pieno, ar jie atsiveš jo iš kitur?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos taryba toliau svarsto, kaip išgyventi pieno ūkiams

Susitikime su pieno gamintojais dalyvavo Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis, „Rokiškio sūrio" paruošų direktorius Evaldas Dikmonas, Vilkyškių pieninės žaliavos direktorius Rimantas Jancevičius, „Pieno žvaigždžių" žaliavos pirkimų direktorius Algimantas Paspirgėlis ir jo pavaduotojas Adomas Zdanavičius, Marijampolės pieno konservų žaliavos skyriaus viršininkė Rita Naurušaitienė.

E. Simonis teigė, kad pasaulinėse rinkose situacija gerėja, bet dabar visi žiūri į Naująją Zelandiją – ten prasidėjo sezonas ir pieno kiekis rinkoje padidės. „Todėl prognozuoti galime daugiausiai dviejų mėnesių kainą ir niekas nežino, kokios kainos bus lapkritį", - sakė E. Simonis.

Pasikalbėti su pieno gamintojais atvyko (iš kairės) „Rokiškio sūrio" paruošų direktorius Evaldas Dikmonas, „Pieno žvaigždžių" žaliavos pirkimų direktorius Algimantas Paspirgėlis ir jo pavaduotojas Adomas Zdanavičius, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis, Vilkyškių pieninės žaliavos direktorius Rimantas Jancevičius

Vis dėlto E. Simonis mano, kad nereikia dirbtinai mažinti pieno gamybos. „Prieš porą mėnesių mums buvo blogai, kai didžiuliai kiekiai produkcijos buvo sandėliuojami. Dabar, kai atsigauna pieno rinkos, situacija keičiasi ir pieno vėl reikia daugiau", - aiškino „Pieno centro" direktorius.  

R. Jancevičius taip pat pabrėžė, kad kainas ir toliau diktuos rinka. „Šiandien pieno reikia, o kas bus spalį ar lapkritį, neaišku. Jeigu bus paklausa, gal ir 25 centus mokėsim, bet negalima burti iš kavos tirščių", - sakė „Vilkyškių pieninės" atstovas.

Kubilių ŽŪB direktorius Alvydas Miliūnas klausė, o kodėl lenkai gali pusmečiui fiksuoti kainas ir siūlyti sutartis. R. Jancevičius atrėžė, kad pusmetis - tai trumpalaikės sutartys, joms pasibaigus „vėl eisite su plakatais." E. Simonio aiškinimu, lenkai 90 proc. pieno suvartoja vidaus rinkoje už stabilią kainą, o Lietuvos perdirbėjai 60 proc. pieno produkcijos eksportuoja, todėl kainų šuoliai pas mus didesni.

„Pieno žvaigždžių" atstovas A. Paspirgėlis tvirtino, kad, gyvenant kintančios rinkos sąlygomis, ir pieno poreikis bus kintantis. Bet, jo manymu, mažinti pieno kiekį Lietuvoje būtų klaida. „Kiek galimybės leidžia, stengiamės pieną supirkti iš visų ūkininkų, net kai jo tiek nereikia. Tokiu būdu palaikome ūkininkus, nors kaina krenta. Ir niekas negali paaiškinti, kodėl visą rugpjūtį biržos produktų kainos kilo 18-19 proc. Prognozuojame, kad dėl to rugsėjį už pieną mokėsime brangiau. Tikimės augimo ir spalį, tik sunku pasakyti, koks jis bus ir kiek laiko tas didėjimas tęsis. Praktika rodo, kad staigus augimas yra savotiškai pavojingas", - dėstė A. Paspirgėlis.

Visi perdirbėjai tvirtino - pieno jiems reikia ir reikės, nors J. Vilionis priminė neseną istoriją, kai pienas buvo pilamas į mėšlidę.

Bendrovė „Rokiškio sūris", pasak E. Dikmono, Lietuvoje superka 65 proc. pieno, likusią dalį - Estijoje. Kasdien įmonė perka 1 600 t pieno. Visa prekyba nukreipta į eksportą, vidaus rinkoje sunaudojama tik 15 proc. produkcijos.

„Marijampolės pieno konservai" perka tik lietuvišką pieną. 98 proc. įmonės produkcijos yra eksportuojama, todėl ji tiesiogiai priklauso nuo biržos kainų. „Vasarą mus išgelbėjo ES intervenciniai prikimai. O nuo liepos jau didiname pieno kainą", - teigė R. Naurušaitienė.

Posėdžio dalyviai ginčijosi ir dėl nacionalinės paramos lėšų, ar jos turi būti visiems tolygiai išdalytos, ar apsimoka remti smulkiuosius gamintojus. Perdirbėjai pasisako už stambius ūkius. E. Simonis kaip pavyzdį pateikė Estiją - ten vidutiniškai ūkyje laikomos 138 karvės, o ES vidurkis - 62, Lietuvos - 6 karvės.

„Estai turi 1700 ūkių, tūkstantis iš jų melžia sau, o 700 pieną parduoda ir parduoda beveik 40 proc. viso Lietuvos kiekio. Štai čia yra efektyvumas", - sakė jis. Tačiau pieno gamintojai nesutinka su nuomone, kad reikėtų sunaikinti smulkiuosius.

Ginčų neišvengta ir dėl vienų ar kitų gautų pelnų. Nors praėjusiais metais visos didžiosios perdirbimo įmonės uždirbo pelno, šiame susitikime jie vardijo pirmojo pusmečio nuostolius. Bet LPGA tarybos nariai gailesčio neparodė - pasak jų, kai pajudės produkcija iš sandėlio, ir šiemet visi gaus pelno.

Diskutuota dėl vadinamojo „pieno įstatymo" - perdirbėjai pasisako prieš jį, o LPGA tarybos nariai dėl jo nesutaria, vieni siūlo jį naikinti, kiti - tobulinti, nes jis vis tiek geriau negu jokio reguliavimo.

„Agrokoncerno" atstovas Egidijus Šileika klausė perdirbėjų, kodėl nėra atviros kainų politikos. „Ar jūs galite šiandien atvirai pasidalyti, kokiomis kainomis praėjusį mėnesį pagal kiekvieną pieno poziciją buvo supirktas pienas? Kodėl jūs nenorite būti atviri?" - klausė jis.  

E. Simonis sakė, kad Žemės ūkio ministerijos paprašyta kreiptis į Konkurencijos tarybą, ar galima skelbti kainas, nes įmonės neva jau buvo nubaustos už praeitos informacijos skelbimą. Tokie teiginiai LPGA tarybos narius gerokai nustebino.

Stebint iš šono, posėdis vyko tarsi draugiškai, dalykiškai. Tačiau išėjus perdirbėjams, tylūs LPGA tarybos nariai, niūrūs jų veidai išdavė, kad pokalbio rezultatai jų netenkino. Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Andrejus Štombergas skeptiškai prabilo: „Ką išgirdome? Tą patį, ką ir visada - rinkos, mokėti daugiau negali... Šneka aptakiai, kaip visada."

Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Andrejus Štombergas iš perdirbimo įmonių atstovų sakė nieko naujo neišgirdęs

Gerokai griežčiau pokalbį vertino „Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas: „Pokalbis nieko nedavė. Tai tuščias šnekėjimas, nes nėra sprendžiamos problemos, jos yra užslepiamos. Kai perdirbimo įmonės atstovas sako, kad superka pieną dėl to, kad neva reikia ūkininkui padėti, esą nereikia uždirbti, na, atsiprašau, tai ne dalykinio pokalbio turinys. Tai – demagogija. Juk ne veltui Lekešys (kooperatyvo „Lietuviškas pienas" direktorius Vytautas Lekešys - red.) ironiškai sakė, kad neturime klausimų, nes ne apie tai kalbame. Tai buvo neatviras pokalbis. Jeigu į susitikimą ateina dvi šalys, kurios nėra atviros kažką išspręsti, tai iš tikrųjų yra bandymas tokią situaciją išlaikyti kuo ilgiau. Ta padėtis yra patogi, nes leidžia žaliavą nupirkti labai pigiai."

Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas mano, kad pokalbis su perdirbėjais nieko nedavė

N. Narauskas retoriškai klausė, kodėl perdirbimo įmonės bijo skelbti kainas. „Jeigu perdirbėjai yra atviri ir iš tikrųjų nebijo deklaruoti, tai tegul pasako kainas pagal tas 10 kategorijų už praeitą laiką, po kiek pirko ir tada pasimatys iš tikrųjų, ką jie remia, kaip jie teigia. Nors, mano manymu, jie nieko neremia...", - piktinosi jis.

„Pienas LT" 100 proc. produkcijos eksportuoja, bet, pasak N. Narausko, nebijo deklaruoti, kokiomis kainomis perka pieną pagal kiekvieną kainos kategoriją, nes įmonė vadovaujasi kitokiu principu.

„Mūsų įmonė superka pieną, jį perdirba, sukuria daugiau vertės ir tą vertę perdalija taip pat ir žaliavos tiekėjams, mūsų savininkams. Dėl to, kad mūsų savininkai yra tie patys pieno gamintojai, - kalbėjo N. Narauskas. - Kol  pieno gamintojai neturės savo pieno perdirbimo pajėgumų, jie visą laiką bus tos piramidės apačioje ir bus priversti klausytis demagogijos ir pasakų. Taigi, sprendimą turime priimti patys."

Pasak N. Narausko, dabartinė situacija neveda į jokią perspektyvą. Lietuva praranda konkurencingumą pieno gamyboje, ją sumažinusi jau 4 proc., kai daugelis šalių gamybą didina. „Tai - tiesiausias kelias į pieno sektoriaus sunaikinimą. Tiktai kvailys gali to nematyti", - griežtai kalbėjo „Pienas LT" vadovas.

Pieno perdirbėjų ir gamintojų kalbos apie tai, kad jie turi veikti bendrai, tėra kalbos. Nors visi sutarė, kad turi dažniau kalbėtis, apie jokią vienybę po šio susitikimo svajoti neverta.

Likę vieni, LPGA tarybos nariai svarstė galimas protesto formas, diskutavo netgi apie mažiausią kainą mokančios pieninės blokadą.

MŪ inf.