Kaunas. Pieno kainų kritimą pasaulio rinkose lėmė stipriai auganti gamyba, tačiau antroje 2026 m. pusėje tikimasi sektoriaus atsigavimo, kai ištuštės sandėliuose sukauptos atsargos.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas sakė, kad kasmet būna planuojamas maždaug 1 proc. pieno gamybos augimas, tačiau 2025 m. gamyba augo dviem procentais – pagaminta 11 mln. t pieno daugiau.

„Tiek pieno produktų žmonės nesuvartojo ir gamybos perteklius lėmė mažėjančią pieno supirkimo kainą, – teigė P. Viršilas. – Tokia situacija ištinka ne pirmą kartą, ji kažkada stabilizuosis, bet tam reikia laiko.“

Labiausiai pieno gamyba, turėjusi įtakos kainai, didėjo JAV, čia užfiksuotas didžiausias melžiamų karvių skaičius nuo 1993 metų. JAV – daugiausia pieno produktų eksportuojanti šalis, jų pagaminto pieno riebalų kaina 2025 m. buvo gerokai mažesnė negu Naujojoje Zelandijoje ir Europoje. Amerikiečiai daug investavo ir į genetiką, stengdamiesi pagerinti produktyvumą ir pieno rodiklius.

Europoje, ypač Šiaurės Vakarų valstybėse, 2025 m. pirmą ketvirtį, anot P. Viršilo, matėsi nuosaikus gamybos didėjimas, o nuo trečiojo – staigus gamybos šuolis. „Tai buvo rekordinis gamybos didėjimas, Europoje atsirado papildomi 3 mln. tonų pieno ir spaudimas pieno kainoms“, – pastebėjo P. Viršilas.

Įtaką pieno gamybos augimui daro pieno ir pašarų kainų santykis, t. y. ūkiai investuoja į šėrimą, kad gautų daugiau pieno iš karvės, be to, ūkių traukimasis nebuvo toks spartus kaip ankstesniais metais, nebuvo ir fatališkų ligų protrūkių.

Laukia sunkus pirmasis 2026-ųjų pusmetis

Ryškus pieno produktų kainų kritimas rinkose, pasak „Pienas LT“ vadovo, stebimas nuo vasaros. GDT indeksas (tai aukcionų sistema, kurioje nustatoma pieno produktų kainų dinamika pasaulinėje rinkoje) nuo rugpjūčio iki gruodžio sumažėjo 18 procentų. Sviesto kaina krito 40 proc., o tai automatiškai paveikė pieno supirkimo kainą.

Pirmąjį 2026 m. pusmetį prognozuojama 0,38 JAV dolerio (0,32 Eur) už litrą pieno kaina, antrajame turėtų pakilti iki 0,45 (0,38).

„Tad pirmasis naujų metų pusmetis gali būti įtemptas ir sudėtingas, ūkių laukia daug iššūkių. Antrajame, kai bus baigti 2025 m. antrojo pusmečio gamybos likučiai, galime tikėtis atsigavimo“, – tokias prognozes išsakė P. Viršilas.

Vis dėlto ilgalaikės prognozės, vertinant didėjančią planetos populiaciją, leidžia daryti prielaidą, kad pieno ateityje netgi truks. Pasak „Pienas LT“ valdybos pirmininko, su savo eksporto apimtimis išliks stiprios JAV, Europa išlaikys savo vardą pasaulyje su aukštos pridėtinės vertės produktais, šioks toks gamybos deficitas bus Pietų Amerikoje, kurioje apsirūpinimas pieno produktais siekia 97 proc.

„Didžiausios perspektyvos mums, Europai, yra Pietryčių Azijoje, kur vartojimas didėja, auga žmonių pajamos. Taip pat – Šiaurės Afrikoje. Bet iki 2035 m. pieno apsirūpinimas Europoje nuo dabartinio 115 proc., tikėtina, sumažės iki 106–108 proc., tai reiškia, eksporto apimtys mažės, tai atsilieps ir pajamoms“, – tokias prognozes išsakė P. Viršilas.

Kalbėdamas apie „Mercosur“ susitarimą jis akcentavo, kad šios šalys labai vertina Europoje gaminamus aukštos kokybės produktus, ateityje, kai bus sumažinti muitai (ar jų visai neliks), ES, tuo pačiu ir Lietuvai, bus palankios galimybės eksportuoti produkciją į „Mercosur“ šalis.

Ūkiams reikės pagalbos

„Vis tik šiuo metu ateiname į krizės laikotarpį ir reikia galvoti, kaip apsaugoti ūkius. Didžiausia problema, dėl kurios ūkiai žlunga, yra apyvartinių lėšų trūkumas, kai negali sumokėti darbuotojams, tiekėjams. Tad šiuo atveju reikėtų greitų sprendimų. Problemų kyla ir tiems ūkininkams, kurie ėjo į projektus ir dabar susiduria su pajamų sumažėjimu, kurie verslo modelį skaičiavo vienomis kainomis, o dabar jos visai kitos. Yra gerų pavyzdžių Europoje, JAV, Kanadoje, kur taikomas palūkanų kompensavimas“, – apie ūkininkų problemas ir jų sprendimo būdus kalbėjo P. Viršilas.

Jis spėja, kad ūkių ir toliau mažės, bet trauksis smulkieji ir tie, kurie laiko mažesnio produktyvumo karves. O pažangiausi, produktyvūs ūkiai išliks nuosaikiai augantys ir jie kompensuos prarastą mažų ūkių pieną.

„Jeigu anksčiau girdėdavome, kad net bendrovės traukėsi iš gyvulininkystės, pasilikdamos tik augalininkystę, tai dabar jau girdimos priešingos kalbos – reikia didinti bandas, nes augalininkystė nebeturi to žavesio. O pienininkystė net su tam tikrais svyravimais kuria didesnę pridėtinę vertę negu grūdai“, – kalbėjo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas P. Viršilas.

Karvių produktyvumas, investuojant į genetiką, technologijas, laikymą, Lietuvoje nuolat auga. 2025 m. vidutinis vienos karvės produktyvumas, palyginti su 2024 m., padidėjo 331 kg – iki 9 414 kg. Gruodį Lietuvoje buvo likusios 199 272 (pernai tuo pačiu metu – 201 244) karvės ir 14 667 ūkiai (pernai – 16 435).

Lapkritį natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina iš šalies pieno gamintojų siekė 474,19 Eur/t ir buvo 3,7 proc. mažesnė nei prieš mėnesį.