Kaunas. Nors Lietuvos mėsos perdirbėjai praėjusiais metais iššūkių turėjo ir konkurencija didėjo, 2024-ieji apskritai jiems nebuvo blogi. Tačiau šių metų perspektyva kelia nerimą.

Taip, apžvelgdamas 2024-uosius, kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Mėsos perdirbėjams neleido atsipūsti žaliavų kaina, nuo kurios jų veikla itin priklausoma. Stabiliai aukštos išliko kiaulienos kainos. Bet jos stabilizavosi ir tai, pasak E. Mackevičiaus, leido perdirbėjams planuoti darbus, geresni santykiai tapo su prekybos centrais ir dėl to buvo patiriama mažiau nuostolių. Taip pat ir ūkininkams pasiūlyta stabilesnė kainodara.

Už kokybišką jautieną pramonė, anot E. Mackevičiaus, augintojams jau gali mokėti brangiai, kad ir pagamintą produkciją parduotų brangiai – šis kelias pradeda duoti rezultatus.

Kiaulienos rinkos grimasos

„Tačiau lietuviška kiauliena ir toliau neapsirūpiname. Tai labai blogai. Esame lyg turtingos Persijos įlankos šalys, kurios gali leisti sau importuoti maisto produktus. Bet mes, turėdami viską, ko reikia (grūdų perteklių, tinkamą klimatą, sąlygas), 60 proc. kiaulienos importuojame iš Vokietijos ir kitų šalių. Tai anomalija, kuri nenuteikia optimistiškai. O juk kiaulienos perdirbimas atneša ir kitokios naudos, kuria pridėtinę vertę“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Lietuvą vis dar labai izoliuoja afrikinis kiaulių maras (AKM). Jungtinė Karalystė pernai liepą uždraudė importuoti kiaulieną ir kiaulienos gaminius (jeigu jie termiškai neapdoroti aukštesnėje nei +80 °C temperatūroje) iš Lietuvos ir kitų šalių, kuriose cirkuliuoja AKM virusas.

Be to, kiaulienos gamintojų konkurencingumą mažina ir mūsų kaimynė Lenkija, kurioje dar iki praėjusio balandžio buvo nulinis PVM maisto produktams (dabar taikomas 5 proc.).

„Atsiduriame tarp žirklių – nei parduoti brangiau gali, nei brangiai eksportuoti, turi maltis vietinėje rinkoje, bandydamas tik išgyventi. Tad šiuo atveju džiaugsmo mažai, nes įmonių pelningumas yra per žemas, ekonominė rinkos sveikata nėra gera, konkurencija labai didelė. Joje išgyventi gali tik ilgai dirbantys, patyrę ir visus niuansus žinantys gamintojai“, – teigė E. Mackevičius.  

Jautiena kokybiška, tik ją atrado dar nedaugelis

Jautienos sektoriuje padėtis geresnė. Lietuviai jau moka užauginti galvijus, kurių mėsa yra aukštos kokybės, ji eksportuojama į ES šalis, kur yra vertinama ir perkama. „Tik gaila, kad lietuviška jautiena brangi ir patys lietuviai jos valgo mažai – galbūt dėl kainos jos dar neatrado, todėl geriau renkasi vištieną arba kiaulieną. Bet tie, kurie jautieną jau atrado, supranta, kad tai aukštos pridėtinės vertės produktas“, – sakė E. Mackevičius.

Lietuvoje jautienos šiuo metu užauginama dvigubai daugiau negu suvalgoma (vidutiniškai 5,5–6 kg žmogui per metus), bet, anot E. Mackevičiaus, jeigu jos pradėtume valgyti kaip prancūzai, ir jos nebeužtektų.

Eksporto rinkos išliko tos pačios. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo teigimu, didžiausia blogybė – neturime rinkų trečiosiose šalyse.

„Mūsų šalies ekonominė diplomatija yra silpna. O lenkai turi vos ne visas įmanomas eksporto šalis. Aišku, mūsų ir gamybos apimtys per mažos, sunku laimėti konkursus, kaip lenkai yra laimėję Turkijos maitinimo įstaigų konkursus. Dėl to lenkai pradėjo pirkti ir lietuvišką jautieną, kurią eksportuoja į Turkiją. Tai irgi turėjo įtakos padidėjusioms supirkimo kainoms, bet skaudu matyti, kai pridėtinę vertę pasiima kiti, o ne mes patys“, – konstatavo E. Mackevičius.  

Kaip pakilusios kainos paveikė galvijų supirkimo kiekius? Perdirbėjai, kuriems tenka nelygiomis sąlygomis konkuruoti su lenkais, superka viską, kas siūloma. Įmonės stengiasi išlaikyti ūkininkus, nes tikisi, kad padėtis pasikeis, gal lenkai nelaimės daugiau pasaulinių konkursų ir, anot E. Mackevičiaus, nepavers Lietuvos savo provincija.

Šių metų prognozės – labiau neigiamos

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) yra dar vienas blogis, kuris gali pradėti keisti žaidimo taisykles, kaip tai padarė AKM, nes eksportas iš šalių, kuriose yra MLL, užsidaro.

„Iš vienos pusės, kol šios ligos pas mus nėra, tai lyg atveria daugiau galimybių, tarsi pasinaudojame kito nelaime. Bet kai šis virusas pradeda keliauti, jis ateina visur ir mums smogtų kitu galu taip, kad maža nepasirodytų. Tada jau būtų milžiniški nuostoliai visiems. Jeigu mus pasiektų MLL, tas dvigubai didesnis negu poreikis pagaminamos jautienos kiekis, kurį eksportuojame, liktų šalies viduje. Baisu pagalvoti, kas būtų“, – dar vienos grėsmės baiminasi Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Jis priduria, kad grėsmių mėsos sektoriui kelia ne tik gyvulių ligos, bet ir pačios valstybės mokesčių politika – kuras pabrango, didės pakuočių mokestis.

„Kai kurioms mūsų įmonėms pačios pakuotės brangs 100 proc., nes jos turi būti perdirbamos, ko, mano žiniomis, nėra nė vienoje kitoje ES šalyje. Kitais metais dar ateis kelių mokestis, bus apmokestinami net kaimo keliai, o mes važinėjame supirkti gyvulių, tenka važiuoti ir 1–2 karves paimti. Visa tai brangins ir produktus, – kalbėjo E. Mackevičius. – Rinka kartais būna sąžininga, kartais ne, bet apmaudu, kai pati valstybė mus daro nekonkurencingus aplinkinių šalių atžvilgiu.“

Todėl šių metų mėsos sektoriaus prognozės, jo vertinimu, vis dėlto yra labiau neigiamos.