Kaunas/Vilnius. Ekologiškų produktų mažmeninės rinkos augimas 2015 m. sudarė 12 proc., prognozuojama, kad šiemet jis bus šiek tiek mažesni nei pernai ir sieks 7-10 proc. Nepaisant didėjančios ekologiškų produktų paklausos, jų pardavimai sudaro tik 5 proc. visų pardavimų. Tokius duomenis pateikia Ekologinių produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacija (EPA).

Pristatydamas ekologiškos produkcijos pardavimų situaciją mažmeninėje prekyboje, asociacijos narys ir įmonės „Du Medu" vadovas Vytautas Račickas atkreipė dėmesį, kad daugiausia ekologiškų produktų parduodama prekybos tinkluose. Jo nuomone, tai lemia vis augantis asortimentas, nes pirkėjai ekologiškų prekių lentynose gali rinktis tiek lietuviškus, tiek įvežtinius ekologiškus produktus. Ekologiškų produktų rinkos augimą skatina ir kasmet plečiamas specializuotų parduotuvių tinklas.

„Pagal parduodamų ekologiškų produktų kiekį antroje vietoje - specializuotos parduotuvės, kurios pirkėjams atrodo ir patikimiausia prekybos vieta, nes čia jie gauna daugiausia informacijos apie konkrečius perkamus produktus. Visgi pirkėjų apklausos rodo, kad geidžiamiausias būdas ekologiniams produktams įsigyti yra tiesioginiai pardavimai - produktų pirkimas tiesiai iš ūkių, mugėse ar turgeliuose, kur yra galimybė pabendrauti su pačiu gamintoju", - ekologiškos produkcijos prekybos tendencijas įvardijo V. Račickas.

Anot jo, ekologiškų produktų pirkėjui svarbiausia ne tik kokybė, bet ir tiesioginis kontaktas su gamintoju ir iš jo gaunama išsami informacija apie produktą. Todėl, perkant produktus tiesiogiai, stebima tendencija, kad auga pirkėjo krepšelio dydis, t. y. žmonės perka ir vartoja daugiau ekologiškų produktų.

Nors prekybą internetu V. Račickas išskyrė kaip vieną iš sparčiausiai populiarėjančių prekybos sistemų, tačiau ekologiškų produktų pardavimams ji įtakos beveik neturi - pirkėjai nenori pirkti internetu, nes daugiausia abejonių jiems kelia produktų šviežumas.

Ekologinių produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos nario pastebėjimu, didžiausi skirtumai atsiskleidžia tarp to, ko pirkėjai tikisi iš mažmeninio tinklo, ir to, ką pastarieji gali pasiūlyti. „Didžiausių problemų šioje srityje kelia daržovės, nes jas reikia supakuoti, o pirkėjai nenori pirkti supakuoto produkto, pvz., daržoves ar vaisius jie nori išsirinkti patys. Todėl mūsų asociacija siūlo mažmeninės prekybos vietose leisti prekiauti palaidomis daržovėmis. Dabar tarsi atskiriame save ir savo produktus nuo kitų, o juk reikėtų juos išskirti, bet ne atskirti", - sakė V. Račickas.

Tymo turgaus Vilniuje prekiautojus ir pirkėjus vienijančios asociacijos „Tymo turgelis" atstovė Genovaitė Sakalauskienė pripažino, kad prekiaujant turguje svarbiausias dalykas yra įgyti pirkėjų pasitikėjimą - tam svarbu ne tik produktų kokybė, bet ir nuolatiniai pasakojimai apie produktą, jo gamybą ir išskirtinumą, patį ūkį. Norėdami pritraukti pirkėjus, Tymo turgelio prekybininkai, kurių pagrindas - smulkūs ar vidutiniai šeimos ūkiai, rengia degustacijas, įvairius pristatymus.

Nepaisant įvairių veiklų ir pastangų, G. Sakalauskienė pastebi, per devynerius metus, kai veikia šis turgus, labai mažai paaugo susidomėjimas ekologiškais produktais ir jų nauda

„Apmaudu, kad „bobutės" prekinis ženklas Lietuvoje svarbesnis nei ekologinis ženklas. Bobute vis dar pasitikima labiau", - savo nuogąstavimus atskleidė G. Sakalauskienė. Ji įsitikinusi, kad ekologiškų produktų plėtrą, ypač Vilniuje, stabdo tai, kad dauguma vilniečių nori apsipirkti patogiai, todėl pirmenybę teikia prekybos tinklams arba specializuotoms parduotuvėlėms.

Tymo turgelyje savo ūkiuose užauginta ar perdirbta produkcija prekiauja 42 ūkininkai, iš jų 11 - ekologiniai ūkiai, 7 turi tautinio paveldo sertifikatus.

MŪ inf.